Istorinės muzikos rekonstrukcijos idėja : Broniaus Kutavičiaus oratorijos ir folkłorizmas

LTStraipsnio tema – savito muzikos stiliaus susiformavimas uždaroje kultūroje. Kaip tik tokia uždara, atsiribojusi nuo aplink vykstančių permainų buvo XX a. antrosios pusės lietuvių kultūra. Okupacijos metais lietuvių muzika rėmėsi nacionaline klasika bei liaudies tradicija, viena svarbiausių to meto konceptualių idėjų buvo nuolat griaunamos nacionalinės kultūros atkūrimas, išnykusių istorinių muzikos stilių „rekonstrukcija“. Į praeitį orientuota, galima sakyti, konservatyvi lietuvių kultūros idėja gerokai skyrėsi nuo tuo metu Vakarų Europos kultūras palaikiusių idėjų – atvirumo, tarpusavio mainų, futurizmo. Tačiau šiame straipsnyje norima paneigti įsigalėjusią nuomonę, jog įdomiausi dalykai atsiranda vykstant kultūrų sąveikai, jungiantis skirtingiems muzikos stiliams. Straipsnyje analizuojama kompozitoriaus B. Kutavičiaus liaudies instrumentams parašytos oratorijos bei jų sukūrimo laikotarpio socialinis kontekstas – lietuvių kultūrinė rezistencija, folklorizmo sąjūdis; bandoma atskleisti profesionaliosios ir liaudies muzikos sąsajas, sugretinti kompozitorių ir folkloro ansamblių vadovų taikytus istorinės muzikos „rekonstravimo“ principus. Daroma išvada, jog B. Kutavičiaus atrasta unikali lietuvių liaudies muzikos struktūrinių savybių bei moderniosios muzikos kompozicinių technikų jungimo praktika įdomi ne tik profesionaliosios muzikos istorikams, bet ir etnologams. XX a. antrosios pusės lietuvių muzikos raida tirtina kaip globalizacijos procesų mažai tepaliestas reiškinys.Reikšminiai žodžiai: Bronius Kutavičius; Folklorizmas; Folklorizmo sąjūdis; Istorinė muzika; Oratorijos; Socialinis kontekstas; Bronius Kutavičius; Folklorism; Historical music; Lithuania; Lithuanian folkloristic, oratorios; Traditional music.

ENReconstruction of the died-out traditional music was one of the conceptual ideas behind Lithuanian folkloristic movement of 1970s and 1980s. Lithuanian polyphonic songs (sutartinės) as well as other ancient genres of Lithuanian folklore were reconstructed by members of the folk groups. Some pieces by Lithuanian professional composers were also based on the same concept. Most interesting examples of historical reconstruction (fiction) are scenic oratorios by Bronius Kutavičius. Oratorio "From the Jatvingian Stone" (1983) is written for vocal ensemble, Lithuanian folk instruments (whistles, flutes, wooden horns, bow, zither, violin, harmonica), and a set of stones. In the first part Kutavičius tries to reconstruct the music that could have been performed during ritual ceremonies of Jatvingians - a Baltic tribe who died out in the 14th century. In the second part he demonstrates how ritual sounds became a song. The song used is an ancient Lithuanian folk song originating from the same region where the Jatvingians lived. Oratorio "The Magic Sanskrit Circle" (1990) is also like a bridge from folk to artistic music. Its structures are circular, mostly canons performed by voices and various folk instruments. Historical fictions of the 1970s and 1980s are heterochronical - making slices in time. They could be regarded not only as nostalgic images of the past, but also as musical actions of resistance and cultural revival. In Soviet times, historical reconstructions were interpreted by listeners as messages of Lithuanian freedom, but after the declaration of independence - as models of contemporary Lithuanian history. [text from author]

• Etnologija / Ethnology
• Muzikologija / Musicology