Aukštaičiai apie savo tradicinę kultūrą

LTStraipsnio tikslas – panagrinėti šiuolaikinės tradicinės aukštaitiškos kultūros apibrėžimus, lyginant juos su platesniais visuomenės modernizacijos procesais. Darbe siekiama parodyti šiuolaikinį provincijos aukštaičių požiūrį į tradicinę kultūrą; aukštaičių kultūrines aktualijas kaimeliuose bei mažuose miesteliuose; lokalios visuomenės pokyčius, jos kultūros dalykų estetizacijos, laiko, vietos, kartu ir modernizacijos ypatybes. Šis straipsnis kelia klausimus, kaip ir kodėl aukštaičiai mato savo kultūros išskirtinumą šiuolaikinėje kultūros modernizacijoje. Aukštaičiai išlaikė savo tradicinės kultūros istorinius elementus. Regioninį kultūrinį tapatumą jie apibrėžia savo aukštaitiška kalba. Visuomenėje ji išliko vietos, laiko, tautinio tapatumo ženklu. Šis kultūros simbolis įgyja šiuolaikiškos kultūros elementų, naujų žodžių, be kurių nesuprastume dabartinio gyvenimo realijų. Šiuolaikinių aukštaičių požiūriuose aiškiai matyti skirtingi kartų interesai bei mentalitetai. Aukštaitijoje yra gyventojų, puoselėjančių vietinės kultūros elementus. Tačiau tradicinę kultūrą neišvengiamai paliečia estetizacijos procesai, iš svetur atnešamos kitos reikšmės, nauja papročių interpretacija. Aukštaitiški papročiai, veikiami naujų gyvenimo patirčių, dažniausiai praranda savo simbolinį turinį. Išnykę iš kasdienio gyvenimo, jie lieka istorijos dalimi. Tradicinės kultūros komercializacija dar nelabai aktuali. Tik dalis tradicinės kultūros elementų nunešama į naujus žmonių gyvenimo procesus.Reikšminiai žodžiai: Aukštaičiai; Identitetas; Papročiai; Tapatumas; Tarmė; Tradicinė kultūra; Aukštaičiai; Customs; Dialect; Identity; Lithuania; Traditional culture.

ENThe aim of the article is to analyse definitions of modern traditional culture of the Higher Lithuania by comparing them with broader processes of social modernisation. The work is focused on the attitude of provincial present-day Higher Lithuanians towards the traditional culture; hot cultural topics in villages and towns; changes of local society and characteristics of aestheticization of cultural things, time, place and modernization. This article asks how and why the Higher Lithuanians believe that their culture is exclusive in the context of cultural modernization. The Higher Lithuanians were able to maintain historic elements of their traditional culture. Their regional cultural identity is defined by the Higher Lithuanian dialect. It remains a sign of location, time and ethnic identity in the modern society. This cultural symbol adopted some elements of modern culture, new words without which we wouldn’t be able to understand realia of the present-day life. Attitudes of modern Higher Lithuanians clearly demonstrate different interests and mentality of different generations. Some Higher Lithuanians still cherish their local culture. Processes of aestheticization of traditional culture, new meanings coming from abroad and new interpretations of old customs are, nevertheless, inevitable. This way Higher Lithuanian customs usually lose their symbolic content under the influence of new life experiences. And after they disappear from everyday life, they become a part of history. Commercialization of traditional culture is not that important yet. Only some elements of traditional culture are absorbed by the new processes of human life.