Nuo tada netikiu į baidymus: pasaulėžiūros lūžių atspindžiai sakmėse

LTStraipsnyje tyrinėjami liaudies pasakojimai, daugeliu požymių artimi senosioms mitologinėms sakmėms, tačiau turintys itin ryškų diskusinį, vertinamąjį atspalvį ir pasakojami siekiant paneigti, pajuokti tradicinius sakmių siužetus. Darbo tikslas – įvertinti šių tautosakos kūrinių žanrinę priklausomybę, jų gyvavimą visuomenėje, taip pat juose atsispindinčius žmonių pasaulėžiūros pokyčius. Šis straipsnis radosi tarsi dvejopų – teorinių ir praktinių – paskatų sandūroje. Viena vertus, į akis krito nenusistovėję žanrinės sakinių priklausomybės kriterijai. Antra vertus, praktinės tautosakos klasifikavimo problemos. Darbe tyrinėjama „negatyviųjų sakmių“ semantika. Atskleidžiama, jog tikėjimas mitinėmis būtybėmis tradicinėje kaimo bendruomenėje, nebuvęs visuotinis ir homogeniškas, o susvyravęs tik pastaruoju metu. Visais laikais ir visose kultūrose pasitaikydavo ir skeptikų iš prigimties, ir tiesos ieškotojų, neišmanėlių ir visažinių; tokie kritiško mąstymo individai visuomet būdavo linkę sukritikuoti kitų bailumą, prietaringumą ir išjuokti lengvatikius; ko gero, kaip tik jie daugiausia ir prisidėjo kuriant „negatyviąsias sakmes“. Šie tekstai – dėsningas sakmių žanro raidos rezultatas; juose rasime visko, kas vertingiausia žodinėje liaudies kūryboje: gyvų, vaizdingų pasakojimų, išradingai supintų siužetų, nepakartojamo humoro, didaktikos ir gyvenimiškos išminties perlų. Neverta šių pasakojimų nugrūsti į tradicijos paraštes ir laikyti sakmių žanro degradacija. Juos verta rinkti, skelbti ir tirti, nes tai vertingas paveldas ir tradicijos tąsa.Reikšminiai žodžiai: Atspindžiai; Legendos; Liaudiški pasakojimai; Tautosaka; Pasaulėžiūra; Sakmės; Folk legends; Lithuania; Lithuanian folklore; Narratives; Reflections; Worldview.

ENThe article is focused on folk narratives that in many senses are close to ancient mythological stories except that they have a very clear argumentative, judgemental touch and are told to deny or even to ridicule traditional mythological plots. This article is aimed at revealing genres of such folklore creations, their existence in the society and worldview changes they represent. It looks as if this article emerged at a juncture of two incentives: theoretical and practical. Nevertheless, it is obvious that it does not have any well-established criteria for sentence genre-dependency and have some issues with practical classification of folklore. The work analyses the semantics of “negative sagas”. It states that believing in mythical beings in a traditional village community was not universal and homogeneous, and started wavering just recently. All times and all cultures had those natural-born sceptics or those looking for truth as well as ignorant ones and know-alls. Such individuals with critical thinking always tended to criticize cowardice and superstition of others and ridicule the gullible. It was probably them who contributed most to the emergence of “negative sagas”. Such texts are a natural result of the developments in saga genre and represent the most valuable aspects of oral tradition: vivid, animate stories, resourceful twists of plots, unique humour, moral lessons and life wisdom. Such narrative should not be left out of the oral tradition as a degradation of saga genre. It’s a valuable legacy and continuation of that tradition.