Elias Lönnrotas ir lietuvių liaudies daina

LTElias Lonnrotas (1802–1884) suomių tautinio atgimimo veikėjas, romantikas, palikęs ryškų pėdsaką šalies kultūriniame ir politiniame gyvenime. Tai suomių tautinio epo kūrėjas, pasauliui pateikęs užmirštos šiaurės šalies dvasinę kultūrą. 2002–ieji Suomijoje paskelbti jubiliejiniais Lonnroto metais ir minimi ne tik šioje šalyje, bet ir visame pasaulyje. Neliko abejinga ir Lietuva, juo labiau kad garsusis žmogus kai ką nuveikė ir jos labui. Žymiausio suomių tautinio atgimimo veikėjo, poeto, tautosakos rinkėjo, vertėjo, žodynininko, laikraščio leidėjo, gydytojo Lönnroto dėmesys lietuvių liaudies dainoms nėra nauja tema. Ši publikacija, parengta konferencijoje „Kalevala ir Lietuva“ skaityto pranešimo pagrindu, yra kuklus sugrįžimas prie lietuvių ir suomių folklorinių ryšių istorijos šaltinių, susijusių su Baltijos šalių tautinio atgimimo idėjomis XIX a. viduryje. Straipsnyje pažymima, kad Lonnrotas pirmas pateikė lietuvių liaudies dainos vertimą į suomių kalbą, paskelbtą leidinyje „Kanteletar“. Versdamas lietuvių liaudies dainas Lonnrotas tikriausiai sąmoningai keitė kai kurias sąvokas suomiams suprantamesnėmis, artimesnėmis jų buičiai, tradicijoms. Nepaisant straipsnyje aptartų netikslumų, Lonnroto vertimai yra naujas įdomus lietuvių liaudies dainų populiarinimo Suomijoje faktas. Reikšminga ir tai, kad pirmosios dainos vertimas ir jo publikacija buvo lyg savotiškas pirmasis suomių runų lyginimo bandymas.Reikšminiai žodžiai: Dainos; Elias Lonnrotas; Tautosaka; Kalevala; Liaudies dainos; Suomija (Finland); Elias Lonnrot; Finland; Folk songs; Folklore; Kalevala; Lithuania; Songs.

ENElias Lönnrot (1802-1884) - a prominent figure of the Finnish national awakening, folklore collector and publisher, creator of the national epic the Kalevala, writer, interpreter, and linguist, has left an ineffaceable mark in the Finnish culture. In 1840, he edited and published 3 volumes of the Finnish folk songs collection, Kanteletar, supplemented by a broad introduction, where he presented translations of Sami, Eskimo, Sicilian, Lithuanian and Greek songs. Lithuania is represented by a folk song Aš atsisakiau savo močiutei, translated from German and entitled as "Song of the Lithuanian Daughter-in-Law". The translation is rather poetic, yet some specific poetical means, epithets, certain typical terms of Lithuanian folk songs have vanished, the rhythm has been brought under versification system of the Finnish runes, so-called Kalevalaic metre. Another translation, that of the wedding song Ant kalno rugiai, remained in manuscript. Lönnrot found it in 1844 in a Tartu newspaper Das Inland, and translated from German into Finnish. Probably he meant to use this song as a comparative parallel of an analogous Estonian song, which is also depicting girl's wish to be married only to a ploughman. This translation can be characterized in a similar way: the specific Lithuanian terms are replaced by those familiar to Finns, the verse is brought under Kalevalaic metre. In spite of these imperfections (the Romantics in general did not adhere to the accuracy principle), translations by Lönnrot are an interesting and important instance of popularization of Lithuanian folk songs in Finland. [text from author]