Laisvės atėmimu nuteistų asmenų reintegracija į visuomenę

LT[...] Šio straipsnio tikslas - atskleisti laisvės atėmimu nuteistų asmenų reintegracijos į visuomenę ypatumus. Tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė, metaanalizė, anketavimo duomenų analizė. Socialinės reintegracijos procesas apima du sąlygiškai išskiriamus etapus. Pirmame etape asmuo, atliekantis bausmę, rengiamas išeiti iš įkalinimo įstaigos į laisvę ir įsitraukti į pilnavertį bendruomenės gyvenimą. Numatyta veikla praktiškai yra neįgyvendinama, nes: a) dažnai neskiriama lėšų užimtumui bei darbui organizuoti; b) nesteigiami reikalingi socialinio darbuotojo ir psichologo etatai; c) valstybė neparengia už nuteistojo reintegraciją atsakingų valstybės institucijų bendradarbiavimo modelio ir reglamento; d) mažai rūpinamasi teigiama linkme keisti visuomenės nuostatas socialinės reintegracijos atžvilgiu. Antrojo etapo tikslas - paruošti aplinkos sąlygas ir priemones, padedančias bausmę atlikusiam asmeniui apsigyventi, įsidarbinti ir pasijusti visaverčiam visuomenės nariui. Todėl šiuo metu plėtojant kalinių socialinės paramos mechanizmą siekiama, kad įkalinimo įstaigos, savivaldybės ir darbo biržos tarpusavy bendradarbiautų. Kaliniui integruotis į visuomenę nėra lengva, nes sėkminga integracija priklauso nuo daugelio dalykų: visuomenės požiūrio į kalinį, paties kalinio pastangų ir jo santykio su visuomene. Galima daryti išvadą, kad šiuolaikinėje visuomenėje teistumas ne tik didina nedarbą, skurdą, bet lemia ir socialinius psichologinius pokyčius, kurie sukelia socialinę atskirtį ir riboja žmogaus socialinę raidą. [Iš leidinio]

EN[...] The aim of the article is to reveal the peculiarities of reintegration of persons, convicted by imprisonment, into the society. The methods of study are analysis of scientific literature, meta-analysis and analysis of questionnaire data. The process of social reintegration covers two conditionally distinguished phases. During the first phase the convicted person is prepared for leaving the imprisonment institution and get involved into the full-fledged life of the society. The foreseen activities are practically impossible to execute, since: a) quite often no funds are allocated for organization of employment; b) no necessary positions of a social workers and psychologists are created; c) the state does not prepare the model of cooperation and regulations of the state institutions, responsible for the reintegration of the convict; d) the changes of the society’s attitude towards the issues of social reintegration in the positive direction are not sufficiently taken care of. The aim of the second phase is to prepare the environmental conditions and the measures, helping the person to accommodate, get a job and feel as a full-fledged member of the society once again therefore at present, when developing the mechanism of social support for convicts, it is striven that the imprisonment institutions, local governments and labour exchanges cooperate between each other. It is not easy for a convict to reintegrate into the society, since successful integration depends on many aspects: the society’s attitude towards the convict, the attempts, made by the convict himself and the relations between the convict and the society. One can draw the conclusion that in the modern society a conviction not only increases unemployment and poverty but also determines the social psychological changes, which result in social divide and limit the social development of the person.