LTŠi humanistinių studijų knyga orientuota į studijuojančius (ne tik literatūrą), į besimokančius ir mokančius, – studentus, mokytojus, godesnius naujesniam požiūriui j literatūrą, gyvenimo reiškėją, jo prasmių teikėją ir skleidėją. Kodėl – „apglėbiantis mąstymas?“ Kas siekiama pabrėžti, kas akcentuojama? Literatūra išsidalijo rėželiais, vienam požiūriui tinkami vieni autoriai, kitam kiti. Mokyklinė teksto analizė virto taikomąja. Universitetinė filologija stokoja naujų idėjų. Stinga visuminio, su asmeniu, jo patirtim susieto požiūrio. Dėmesio suvokimui, sąmonės darbui. Nuostabos, kuri kyla iš literatūros, ypač iš kūrinių, kurie tarsi išsisuka iš žinomų klasifikacijų rėmų, normų, nurodo į kažką kita, veda kitur. Vis dar kalbame apie diskusijų svarbą, provokuojame skirtingų pozicijų sankirtas. Tačiau esmingesni dalykai pasirodo susikaupus, tyloje. Kitos pozicijos iškyla iš tų, kurios buvo, yra, veikia. Paralelūs, vienas nuo kito atsitraukiantys, bet vienas kitą inspiruojantys mąstymai humanistikoje yra svarbesni už aštrius susikirtimus. Aštrumas aštrina, bet negilina. Tiesos galima siekti skirtingais būdais, skirtingai ją justi. „Apglėbimas“ yra kitam atsiveriantis veiksmas, pasirinkimas, suartinantis patyrimas, kai veikiame visu savimi – kūnu, sąmone, judesiais, gestais. Ką apglėbiu – turiu. Šio turėjimo turinys neišsemiamas. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.Reikšminiai žodžiai: Didaktika; Fenomenologija; Humanistika; Interpretacija; Kalba; Komparatyvistika; Literatūra; Literatūra; Literatūros suvokimas; Literatūros teorija; Mąstymas; Poetika; Semantika; Teorija; Comparativistics; Didactics; Humanities; Interpretation; Language; Literature; Lithuanian literature; Perception of literature; Phenomenology; Poetics; Semantics; Theory; Theory of literature; Thinking.