Post-Soviet transformation of Lithuanian state cultural policy: the meanings of democratisation

• Academia.edu: straipsnio tekstas

LTStraipsnyje pateikiama kultūros politikos demokratizacijos proceso Lietuvoje bendra apžvalga. Ji parengta analizuojant atvirų diskusijų apie demokratiją argumentus ir Lietuvos politinius dokumentus (1988-2011 m.). Pokyčių pradžioje (1988-1992 m.) demokratizacija įsivaizduota kaip politinių institucijų administracinė decentralizacija, ypatingai Kultūros ministerijos, ir demokratijos principų, pvz., žodžio laisvės ir kultūrinės savivaldos, įdiegimas. Daugiau esminių demokratizacijos reikšmių atskleista diskusijose apie etninę įvairovę ir socialinę lygybę. Tyrimas išryškino įtampą tarp aukštosios ir pop kultūros vertybių bei lietuvių ir tautinių mažumų tautinės etninės kultūros vieningos sampratos. Vėliau, sumažėjus etninės dimensijos reikšmei, kultūros politikos demokratizacija konceptualizuota sąveikoje su žinių ekonomika, reikalavusia keisti ankstyvąją post-sovietinę konfrontaciją tarp kultūros ir jos ekonomikos. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Demokratizacija; Demokratėjimas; Ekonomika; Etninės mažumos; Kultūrinė politika; Lietuvos kultūros politika; Pop kultūra; Posovietinė transformacija; Posovietinės transformacijos; Žinios; Žinių ekonomika; Cultural policy; Cultural policy in Lithuania; Democratisation; Economy; Ethnic minorities; Knowledge; Knowlegde economy; Lithuania; Pop culture; Post-Soviet transformation.

ENThis paper presents a general overview of the process of the democratisation of cultural policy in Lithuania by exploring explicit arguments about democratisation in debates and policy documents in Lithuania (1988-2011). At the early stage of transformation (1988-1992), democratisation was envisaged as the administrative decentralisation of political institutions, particularly the Ministry of Culture, and as the introduction of democratic principles, such as freedom of speech and cultural self-regulation. More substantial meanings of democratisation were articulated in debates about ethnic diversity and social equality. The study reveals tensions between the values of high culture and pop culture and the unitary notion of Lithuanian national ethnic culture and the cultures of national minorities. At a later stage, the salience of the ethnic dimension decreased when the democratisation of cultural policy was conceptualised in relation to the knowledge economy, which required revision of the early post- Soviet confrontation between culture and its economic use. [From the publication]

• A History of the Baltic states / Andres Kasekamp. Houndmills, Basingstoke Palgrave Macmillan, 2010. xi, 251 p.
• AI, a wicked problem for cultural policy? Pre-empting controversy and the crisis of cultural participation / Eglė Rindzevičiūtė. International journal of cultural policy. 2022, Vol. 28, Nr. 7, p. 829-844.
• Constructing soviet cultural policy : cybernetics and governance in Lithuania after World War II : disertacija / Eglė Rindzevičiūtė. Linköping : Linköping University Electronic Press, 2008. 1 pdf (277 p.).
• Digitization practices at Lithuanian museums after the LIMIS implementation (2008-2017) / Aya Kimura. Museologica Brunensia. 2018, vol. 7, iss. 2, p. 19-33.
• Disagreement over monuments: cultural planning of national jubilees and public spaces in Vilnius / Skaidra Trilupaitytė. International journal of cultural policy. 2021, Vol. 27, Nr. 2, p. 246-260.
• Ethnic-based cultural differences: study of Lithuania’s Russian minority / Grazina Ciuladiene, Karolina Walancik-Ryba, Viktorija Sevcuvianec. Cultural management: science and education 2021, vol. 5, iss. 2, p. 9-22.
• Ethnic structure, inequality and governance of the public sector in Lithuania / Natalija Kasatkina, Vida Beresnevičiūtė. Ethnic inequalities and public sector governance / edited by Yusuf Bangura. Basingstoke: Palgrave Macmillan, 2006. P. 31-48.
• Etninis nepakantumas Lietuvos spaudoje / Monika Frėjutė-Rakauskienė. Etniškumo studijos. 2009, Nr. 1, p. 5-207.
• From authoritarian to democratic cultural policy: making sense of de-sovietisation in Lithuania after 1990 / Eglė Rindzevičiūtė. Nordisk Kulturpolitisk Tidsskrift. 2009, vol. 12, no 1, p. 191-221.
• Gerovė ir parama demokratijai Lietuvoje / Ainė Ramonaitė. Politologija. 2005, Nr. 2 (38), p. 69-90.
• Imagining the Grand Duchy of Lithuania : the politics and economics of the rebuilding of Trakai Castle and the "Palace of Sovereigns" in Vilnius / Eglė Rindzevičiūtė. Central Europe. 2010, Vol. 8, no. 2, p. 181-203.
• Kokia demokratija, koks kapitalizmas? : pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu / Zenonas Norkus. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2008. 742 p.
• Lietuvių dailės gyvenimas institucijų kaitos požiūriu, devintojo dešimtmečio pabaiga - dešimtojo dešimtmečio pradžia : disertacija / Skaidra Trilupaitytė. Vilnius, 2002. 208 lap.
• Lietuvos kultūra sovietinės ideologijos nelaisvėje, 1940-1990 : dokumentų rinkinys / [sudarytojai Juozapas Romualdas Bagušauskas, Arūnas Streikus]. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005. 488 p.
• Permainų svoris : dailės vadyba Lietuvoje, 1988-2006 : mokomoji knyga dailininkams ir tiems, kurie jiems padeda / Elona Lubytė. [Kaunas] : "Arx Baltica" spaudos namai ; 2008. 239 p., [16] iliustr. lap.
• Post-Soviet civil society : democratization in Russia and the Baltic States / Anders Uhlin. London ; Routledge, 2006. xvii, 187 p.
• The International transfer of creative industries as a policy idea / Eglė Rindzevičiūtė, Jenny Svensson, Klara Tomson. International journal of cultural policy. 2016, Vol. 22, Nr. 4, p. 594-610.