Viktoro Hugo odė lietuvių liaudies dainos motyvais
LTMinint 200 metų Viktoras Hugo – prancūzų romantiko, garsaus prozininko, dramaturgo ir poeto – gimimo metines prisimenamas rašytojo gyvenimas ir kūryba. Ne itin žinomas, o mums, lietuviams, svarbus dalykas yra 1825 m. sukurta Hugo odė „Merginai“, kuriai epigrafu paimti lietuvių liaudies dainos žodžiai. Lietuvoje pirmasis tai atskleidė literatūrologas Gvidonas Bartkus, o šio fakto genezą ištyrė ir odę į lietuvių kalbą išvertė išeivijos poetas, literatūros tyrinėtojas ir vertėjas Alfonsas Šešplaukis-Tyruolis. Šiuokart, primenant svarbiausius jau aprašytus faktus, kurie vis dėlto per mažai žinomi ir propaguojami Lietuvoje, bandoma praplėsti šio kūrinio kontekstą ir atlikti lyginamąją poetinių tekstų – lietuvių liaudies dainos ir Hugo odės – analizę. Iš šio tyrinėjimo išplaukia kelios išvados: Hugo odėje nėra lietuvių liaudies dainoje atsispindinčių konkrečių gyvenimo realijų, prancūzų poetas nesigilino į lietuviškus vestuvių papročius; iš dainos perimta ir savaip išplėtota išsiskyrimo tema, praradimo motyvas, simbolinis mergaitės – augalo – laiko ryšys, odėje transformuojamas į romantinę metaforą; dainai virtus ode, melodija kinta savaime, tačiau Hugo eilėse skamba lietuvių dainai būdinga švelni ir graudi melodija; taip dažnai dar klasikinių Hugo eilių sublykčiojęs įrašas „Daino lithuanien“ amžininkams turėjęs atrodyti tikrai egzotiškas, tačiau nei pats autorius, nei jo kūrybos tyrinėtojai šio fakto nekomentuoja, todėl jį galime vertinti kaip bendrų europinio romantizmo tendencijų išraišką.Reikšminiai žodžiai: Epigrafas; Klasikinis romantizmas; Komparatyvistinė literatūra; Kontekstas; Liaudies dainos; Lietuvių folkloras; Lietuvių liaudies daina; Lyginamoji literatūra; Odė, Romantizmas; Prancūzų literatūra; Vertimas; Viktoras Hugo; Classical Romanticism; Comparative literature; Context; Epigraph; Folksong; French literature; Lithuanian Folklore; Lthuanian Folk song; Ode; Romanticism; Translation; Victor Hugo.
ENThe 200th birth anniversary of Victor Hugo, a French romanticist, prominent novelist, dramatist and poet, evokes memories of his life and works. Hugo’s “Ode to a Young Girl”, created in 1825, is not well known, yet important for us, Lithuanians, because the epigraph uses the words from a Lithuanian folk song. First to observe this fact in Lithuania was literary scientist Gvidonas Bartkus, whereas the poet of the diaspora, literary researcher and translator Alfonsas Šešplaukis-Tyruolis investigated the genesis of this fact and translated the ode into Lithuanian. Today, by reminding the most important already described facts that are still little known and advocated in Lithuania, an attempt is made to broaden the context of this work and carry out a comparative analysis of the poetic texts, i.e. the Lithuanian folk song and Hugo’s ode. The research leads to the following conclusions: Hugo’s ode does not contain the specific life realia that are reflected in the Lithuanian folk song; the French poet did not go deep into the Lithuanian wedding customs; the poet took over and originally developed the theme of separation and the motif of loss; the symbolic relation of the girl – plant – time is transformed into a romantic metaphor in the ode; after a song becomes an ode, the melody changes, yet in Hugo’s lines a soft and pathetic melody typical of Lithuanian songs remains; the phrase “Daino lithuanien” which was often used among the classical lines of Hugo had to be really exotic to his contemporaries; however, neither the poet nor the researchers of his works commented on this fact, thus we can evaluate it as an expression of common European Romanticism tendencies.
