Etnografiniai regionai Lietuvoje: šiuolaikinio jaunimo požiūris

LTNors Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme nurodoma, kad etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas, tačiau etnografinis regionas Lietuvoje labai aiškiai teritoriniu požiūriu neapibrėžiamas. Skirtingi skirstymai pateikiami remiantis kalbine, medžiaginės ir dvasinės kultūros bei meninės raiškos specifika. Jaunimo apklausa parodė, kad Lietuvoje asmeninė etnografinė tapatybė dažniausiai siejama su: 1) kilme ir paveldėtu etnografiniu tapatumu; 2) gyvenamąja vieta, joje įsisavinta kultūra ir suformuotu tapatumu; 3) gyvenimo toje vietovėje trukme ir galimybe perimti vietinę kultūrą ir tapatumą. Etnografinės tapatybės raiškai turi reikšmės tos vietovės žmonių etninė priklausomybė, ribinis, nežinomas ir nepageidaujamas tos vietovės etnografinis statusas. Lygindami 2002–2009 m. lauko tyrimų duomenis, matome eminio ir etinio požiūrių į etnografinius regionus nesutapimus. Mažiausia tokių nesutapimų apibrėžiant Aukštaitijos ir Žemaitijos regionus (atitinkamai 95 ir 90 proc. sutampančių vietovių), daugiau – Suvalkijos ir Dzūkijos (atitinkamai 80 ir 74 proc.) ir, kaip tikėtasi, daugiausia – Mažosios Lietuvos (60 proc.). Remiantis jaunimo nuomone, ženkliai padidėtų Aukštaitijos etnografinis regionas, bet daugiau kaip trečdaliu sumažėtų Dzūkija. Dėl šių priežasčių galimybės administracinį suskirstymą sieti su realiu etnografiniu tapatumu yra gana problemiškos.Reikšminiai žodžiai: Aukštaitija; Dzūkija; Etnografinis regionas; Jaunimas; Mažoji Lietuva; Suvalkija; Tapatumas; Žemaitija (Samogitia); Aukštaitija; Dzūkija; Ethnographic Region; Identity; Lithuanian Minor; Suvalkija; The etnographic regions; Youth; Žemaitija.

ENAlthough the Republic of Lithuania Law on Principles of State Protection of Ethnic Culture specifies that an ethnographic region is a historically-formed part of territory, in which a distinctive dialect, traditions and customs have been preserved, and the heritage of the Baltic tribes has been integrated, it does not present a clear territorial definition of an ethnographic region in Lithuania. Various divisions are presented according to specifics of linguistic, material and spiritual culture and artistic expression. A survey of the youth has revealed that personal ethnographic identity in Lithuania is related to: 1) the origin and the inherited ethnographic identity; 2) place of residence, culture and identity formed while living in this place; 3) the duration of residence in that place and the possibility for assimilating local culture and identity. Ethnic identity expression depends on the ethnic belonging of local people and the marginal, unknown and undesired ethnographic status of the place. If compared to the data of the field research of 2002–2009, differences are present in emic and etic attitudes towards ethnographic regions. The least number of such differences are observed when defining the regions of Aukštaitija and Žemaitija (95% and 90% of coinciding places respectively), more differences are observed when defining the regions of Suvalkija and Dzūkija (80% and 74% respectfully), and as it was expected, the region of the Lithuanian Minor has the greatest number of differences (60%). According to the youngsters’ opinion, the ethnographic region of Aukštaitija is significantly bigger, whereas the region of Dzūkija is one third smaller. These are the reasons why it is problematic to relate the administrative division with the actual ethnographic identity.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History