Žemaitijos regioninė knyga ir žemaičių tapatybė XX a. I pusėje

LTStraipsnio objektas – Žemaitijos regioninės knygos dalis – patriotika. Analizuojama Žemaitijos regioninės knygos įtaka žemaičių tapatybei XX a. I pusėje. XX a. žemaičių patriotikos atsiradimas buvo tiesiogiai nulemtas vidinių subetnoso poreikių, kurių negalėjo patenkinti kiti Lietuvos ir užsienio leidėjai. Žemaičių savamoksliai kalbininkai ilgai negalėjo sudaryti realios atsvaros kuriamai bendrinei lietuvių kalbai, bet savaime tai nebuvo kliūtis knygų leidybai. Kokybiškai naujas etapas siejamas su šiaurės žemaičių B. Jurgučio ir J. Jurkaus iniciatyva 1939 m. parengtomis žemaičių rašybos taisyklėmis, kurių dėl Antrojo pasaulinio karo nespėta įdiegti knygų leidyboje. Patriotikos kūrėjo žemaitiška tapatybė ryškiai išreikšta per knygų pavadinimus ir leidybos duomenis. Tai pagrindinė informacija apie leidinį, todėl juose vartojamas žemaičių etnonimas ir regiono toponimai atspindėjo autoriaus ir jo aplinkos požiūrį į regioninę kultūrą ir jos gyventojų tapatybę. Patriotikos kūrėjų A. Bendiko ir L. Jakavičiaus darbuose atsispindėjo Žemaitijos ir Lietuvos perskira, siejama su XIX a. lietuvių ir žemaičių tapatybių tęsiniu. Patriotikos idėjinis turinys neatsiliko nuo regione vykstančių etninių procesų, todėl joje deklaruojama žemaičių tapatybė atspindėjo žemaičių inteligentų požiūrį į lietuvių naciją ir žemaičių etniškumą. Savo vaidmenį suvaidino ir istorinės simbolikos, etninio žymens – Žemaičių herbo – sugrąžinimas į viešąjį gyvenimą. XX a. I pusės žemaičių regionalistinio sąjūdžio pakilimas su visa patriotikos leidyba buvo ne atsitiktinis reiškinys, bet dėsningas subetnoso diachroninės informacijos įtakos padarinys.Reikšminiai žodžiai: Patriotika; Regioninė heraldika; Regioninė knyga; Žemaitija (Samogitia); Žemaičiai; Žemaičių regionalizmas; Žemaičių tapatybė; Žemaičiai; Patriotica; Regional Heraldry; Regional Publishing; Samogitia; Samogitians; The Samogitian dialect; The regional Samogitian movement; The regional book.

ENThe subject of this article is a patriotic book as a part of regional Samogitian book. It analyses how regional Samogitian book influenced Samogitian identity in the first half of the 20th c. The emergence of Samogitian patriotic book in the 20th c. was directly related to internal sub-ethnic needs which could not be met by Lithuanian or foreign publishers. The self-taught Samogitian linguists were long unable to create a counter-balance to the then created standard Lithuanian but it was not an obstacle to book publishing. A completely new phase is related to Samogitian ortography rules drafted by the Northern Samogitians B. Jurgutis and J. Jurkis in 1939 which were not implemented in the book publishing due to World War II. A Samogitian identity of the authors of patriotic book is clear form titles and publication data of the books. The Samogitian ethnonyms and regional toponyms reflect the attitude of the authors and their environment towards regional culture and identity. Works of such authors as A. Bendikas and L. Jakavičius reflect a separation between Samogitia and Lithuania which was related to continuation of the 19th c. Lithuanian and Samogitian identities. The ideological content of patriotic book was closely following ethnic processes happening in the region thus Samogitian identity declared in the books reflected views of Samogitian intelligentsia towards Lithuanian nation and Samogitian ethnicity. The return of the historic ethnic insignia, the Samogitian coat of arms to the public life also played an important role. The rise in the regionalist movement of Samogitians in the first half of the 20th c. and in patriotic publishing was not an accident but a result of consistent influence of diachronic sub-ethnic information.

• Komunikacija / Communication
• Etnologija / Ethnology
• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History