Praeities dabartis : lietuvių istorinio diskurso transformacijos
LTIstorinė tematika lietuvių literatūroje – nuolatinis kultūrinės sąmonės dėmuo, vienais tautos gyvavimo tarpsniais labai intensyvus, kitais – sulėkštėjęs, paveiktas deformuojančių ideologemų. Literatūrines istorijos interpretacijas determinuoja įvairios politinio-visuomeninio gyvenimo aplinkybės; antra vertus, istorinės tematikos manifestacijos grožiniuose tekstuose bene sugestyviausiai įprasmina, išreiškia nacionalizmo-tautiškumo-patriotiškumo idėjas. Istorinio diskurso patirtis klostėsi per ilgą laikotarpį, pradedant folkloro kūriniais ir Lietuvos metraščiais. 19-ojo amžiaus – 20-ojo amžiaus pradžios literatūroje suformuota pusiau mitografinė Lietuvos istorijos vizija tapo turtingiausiu, beveik imperatyviu temų, motyvų ir įvaizdžių repertuaru, kurio poveikio negalėjo ir negali išvengti vėliau kūrę autoriai. Straipsnyje analizuojama istorinio žanro raida. Vienas iš svarbesnių šiuolaikinio istorizmo bruožų – siekimas sukurti holistinius reiškinio atvaizdus, kuriuos galima generuoti, remiantis ir istorine medžiaga, ir modeliuojant galimus, virtualius tos medžiagos variantus. Istorinio diskurso kūrėjai tarsi aktualizuoja praeitį, suteikia jai šiandienos konotacijų, iškelia dabarties žmogaus regos ir vertinimo perspektyvą, tampa savotiškais praeities įvyki scenaristais. Subjektyvus veiksnys ir laisvas vaizduotės polėkis esmingai transformavo istorinį diskursą bei keitė lig tol vyravusias mitologizacijos tendencijas. Lietuvių istorinis diskursas, plačiausiai įprasmintas romane, formavosi veikiamas tautinių tradicijų, pasaulinės literatūros tendencijų, taip pat, neabejotina, sociumo būsenos ir konkrečiu laikotarpiu vyraujančių ideologinių nuostatų. Laiko perspektyva tarsi sufokusuoja, išryškina, padeda atpažinti daugybę istorizmo modifikacijų, kurios būdingos literatūrai, kuriamai po 1990 m.Reikšminiai žodžiai: Aksiologija; Diskurso transformacijos; Dokumentika; Fikcija; Istorija; Istorinis diskursas; Istorinis romanas; Istorinė atmintis; Istorizmas; Laikas; Manifestacija; Meninė komunikacija; Paraliteratūriniai veiksmai; Poetika; Raida; Romanas; Artistic Communication; Axiology; Development; Discourse transformations; Documentary literature; Fiction; Historical Memory; Historical Novel; Historical discourse; History; Istoricism; Manifestation; Novel; Paraliterary actions; Poetics; Time.
- Hermeneutinio ezopinės dviprasmybės aiškinimo(si) perspektyvų aptarimas Jėzaus Grigaliūno, aprašyto ir ekranizuoto, atveju / Modestas Grigaliūnas. Inter-studia humanitatis. 2014, Nr. 17 p. 132-158.
- Istorija - dabarties citadelė : lietuvių istorinio romano transformacijos / Vytautas Martinkus. Kultūrų dialogai šiuolaikinėje lietuvių literatūroje / sudarė Vytautas Martinkus, Reda Pabarčienė. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009. P. 157-197.
- Istorijos dramatizavimas. Neoromantiškieji Viduramžiai / Reda Pabarčienė. Žmogus ir žodis. 2010, 2, p. 27-36.
- Kosto Ostrausko draminiai istorijos perrašymai / Reda Pabarčienė. Žmogus ir žodis. 2018, 2, p. 51-69.
