Įvaizdinta ir naikinama lytis : šiuolaikinių Lietuvos menininkų poros

LTXX a. 10 dešimtmetyje ryškiausiomis, tarptautiniu mastu pripažintomis Lietuvos meno scenos „žvaigždėmis“ tapo menininkų sutuoktinių poros (Nomeda ir Gediminas Urbonai, Svajonė ir Paulius Stanikai ir kt.). Straipsnyje porų kūryba nagrinėjama lyčių skirtumo aspektu, susiejant jo reprezentaciją kūriniuose ir veiksmingumą kūrybos procese. Gvildenant tris pagrindines temas – moterų ir vyrų vaidmenis meninėje praktikoje, moteriškumo vaizdinius ir seksualumo reprezentacijas kūriniuose – aiškinamasi, kaip bendra kūryba paveikia ir keičia lyčių tapatumo, vaidmenų ir santuokos kaip socialinės kultūrinės institucijos sampratas. Svarbi porų kūrybos tema – norminiai moteriškumo vaizdiniai, prievartinio jų materializavimo mechanizmai, vaizdų retorika neretai teigia lyties tapatumo nestabilumą, siekį ištrinti lyčių skirtumus. Apklausti menininkai teigė lygiavertę moterų bendraautorystę, tačiau kūriniai liudija, kad reprezentacijos plotmėje moterys iš dalies paklūsta patriarchalinėms normoms, nors bando jas griauti. Tai paaiškėja, Lietuvos menininkų porų kūrybą palyginus su menininkių feminisčių (Carolee Schneemann, Valie Export, Marina Abramovic), realią partnerystę su vyrais pavertusių kūrybine partneryste ar simbiotine queer porų kūryba. Porinės kūrybos sąlygos – tai jos „tarpdiscipliniškumas“, įvairių naujų medijų, kurių specifika lemia kolektyviškumą, naudojimas, pakitusi subjektyvumo ir autorystės samprata. Jos tikslas – įsitvirtinti meno scenoje, kuri tebėra patriarchališkai organizuota, bet jautri naujų kritinių diskursų konjunktūrai, o pasekmės – glaudi gyvenimo ir kūrybos sąveika. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šiuolaikinė dailė; Lietuvos meno scena; Menininkų poros; Contemporary art.

ENIn the 1990’s married artists’ couples (Nomeda and Gediminas Urbonas, Svajonė and Paulius Stanikas and others) became the brightest and internationally acknowledged ‘stars’ of the Lithuanian art. The article analyses the couples’ work from the aspect of gender differences, relating its representation in their works and its effect on a creative process. By exploring three main topics – female and male roles in art, image of femininity and representation of sexuality in their works – the article aims at examining how common creative work influences and changes concepts of gender identity and marriage as a social and cultural institution. An important topic in couples’ works – normative images of femininity, mechanisms of forced materialisation; image rhetoric often claims volatility of gender identity and striving to eliminate gender differences. Interviewed artists claimed equal contribution of both genders; however their works show that on the level of representation women partly submit to patriarchal standards, even though they are trying to destroy them. It becomes clear after comparing Lithuanian artists’ couples with feminist artists’ works (Carolee Schneemann, Valie Export, Marina Abramovic), who turned a real partnership with men into a creative partnership or symbiotic queer couples’ works. Main conditions for couples’ work are interdisciplinary, using of various new media particularity of which determines collectiveness, a transformed concept of subjectivity and authorship. Its objective is to be entrenched in the art stage, which is still patriarchal but sensitive to new critical discourse junction. Its consequences – close interaction of life and creative process.