Moters paveikslas lietuvių ir latvių žvejų dainose

LTStraipsnyje tyrinėjamas moters paveikslas pamario krašto dainose. Šis paveikslas yra specifiškas, nulemtas gyvenimo prie vandens bei žvejybos pobūdžio. Žvejyba dažnai baigdavosi tėvo, vyro ar brolio mirtimi jūroje, todėl moteris prireikus imdavosi šio pavojingo darbo pati. Pamario krašto dainose šis darbas – vyraujantis žmogiškosios vertės kriterijus. Žvejo žmona vaizduojama kaip visų vyro darbų ir rūpesčių palydovė. Daugelyje latvių žvejų dainų regime savotišką darbo pasidalijimą – vyrai dirba, kerta, tašo laivą, o moterys audžia, lopo bures. Poetinės liaudies išmonės viršūnė – dainos, kuriose žvejų mergytės paveikslas piešiamas bernelio, žvejo lūpomis. Tokiuose fragmentuose labiau pabrėžiami vidinis ir išorinis jos grožis, meilės, jausmų gelmė. Mažosios Lietuvos žvejų dainose subtiliai piešiamas sužadėtuvių paveikslas, pamario dainoms būdingas „juodo vainikėlio“ vaizdinys. Latvių žvejų dainose žvejo žmonos kasdienis gyvenimas paženklintas sunkaus darbo bei amžino laukimo ir mirties baimės. Skirtingai nei lietuvių, latvių žvejų dainose ypač dažnas motinos ir sesers, laukiančios iš jūros grįžtančių sūnų ir brolių, paveikslas. Tragiškos lemties, netekties skausmo ženklai abiejų tautų dainose įprasminti beveik identiškais poetiniais vaizdiniais. Lietuvių žvejų dainų moters paveikslas kiek spalvingesnis. Jame daugiau nevaržomo jaunystės polėkio, jausmų proveržio, išorinio ir vidinio grožio, idealizavimo, todėl darbštumas (ryškus latvių žvejų dainose) čia yra tik vienas iš daugelio moters paveikslo bruožų.Reikšminiai žodžiai: Latvių žvejų dainos; Lietuvių žvejų dainos; Lietuvos ir Latvijos žvejų dainos; Moteris; Tautosaka; Įvaizdis; Folklore; Image; Latvian fishermen songs; Lithuanian fishermen songs; Lithuanians and Latvians fishermans songs; Women.

ENThe article analyses an image of a woman in the songs of seacoast region. This image is very specific and determined by a nature of life by the sea and by fishing. The fishing very often ended with death of father, husband or brother and women eventually had to take over this dangerous job. In the songs of seacoast region this job is a dominant criterion of human value. A fisherman’s wife is pictured as a companion to all man’s duties and concerns. A lot of songs of Latvian fishermen speak about the division of work: men are working, cutting trees, building ships and women are weaving, mending the sails. Songs in which image of young fishermen daughters’ is pictured by words of young fishermen represent a peak of poetic creativity in folklore. In such cases the young girls are pictured more in terms of external and internal beauty, love and depth of feelings. The songs of Lithuania Minor pictures a subtle image of engagement and image of a “black crown” which is so characteristic to the songs of the seacoast region. In Latvian songs the everyday life of fisherman’s wife is marked with hard work, never-ending waiting and fear of death. Differently from Lithuanian songs, the Latvian fishermen songs much more often picture mothers or sisters waiting for their sons or brothers coming back from the sea. Signs of tragic fate and loss in the songs of both Latvian and Lithuanian fishermen are rendered in almost identical poetic constructs. An image of a woman in the Lithuanian fishermen songs is a little bit more colourful. It suggests more of a youthful striving, expression of feelings, external and internal beauty, and idealization therefore diligence which is so dominant in the songs of Latvian fishermen is just one of the many features of a woman’s image.