Pedagogų psichinės sveikatos, vidinės darnos bei jų sąsajų ypatumai
LTStraipsnyje nagrinėjama pedagogų, dirbančių įvairiose ugdymo įstaigose, psichinės sveikatos, vidinės darnos bei jų sąsajų ypatumai. Psichinė sveikata ir vidinė darna yra analizuojamos lyties, šeiminės padėties, darbo stažo, darbovietės aspektais. Palyginta skirtingą vidinės darnos lygį turinčių pedagogų psichinė sveikata, išanalizuotos vidinės darnos ir psichinės sveikatos bei jų komponentų sąsajos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Distresas; Pedagogai; Psichinė sveikata; Vidinė darna; Distress; Mental health; Pedagogues; Sense of coherence.
ENThe aim of this investigation was to analyze mental health and sense of coherence of pedagogues. Sense of Coherence Scale by A. Antonovsky (1987) and GHQ by D. Goldberg (2001) were used as evaluational tools. 264 pedagogues (21-67 years old, mean age 40,34) participated in the survey. 75,8% of participants were women and 24,2% men, 64,4% were married, other 35,6% weren't (single, divorced or widowed). By working place respondents distributed this way: 32,6% respondents worked in colledges or universities, 67,4% worked in secondary or professional schools. 20,5% had previous experience from 0 till 5 years, 22% had experience from 6 till 10 years, 26,9% - from 10 till 20 years and 30,7% - more than 20 years. Results showed that pedagogues working more than 10 years had higher comprehensibility than those who were working less than 10 years (p=0,024). Pedagogues who were working in universities or colledges had higher manageability (p=0,024) and meaningfulness (p=0,022) than those who were working in schools. Results showed that sense of coherence of pedagogues was negatively connected with psychological distress level (p=0,001). Pedagogues whose sense of coherence was higher had better mental health (p=0,001). It was found that mental health of pedagogues didn't differ among female and male pedagogues, married or non-married, also among pedagogues of different age, previous experience and working place (p>0,05). [From the publication]
- Mokyklos stresas ir mokyklos baimė: mokytojų nuomonių tyrimas / Algimantas Bagdonas. Pedagogika. 2004, 70, p. 26-31.
- Mokytojų fizinio aktyvumo sąsajos su pykčio kontrole / Vinga Indriūnienė. Sportinį darbingumą lemiantys veiksniai. 2014, Nr. 7, p. 334-339.
- Mokytojų požiūris į pedagogo profesiją - pedagoginės savimonės pagrindas / Vilija Grincevičienė. Pedagogika. 2003, 65, p. 69-75.
- Mokytojų psichosocialinės adaptacijos problemos profesinėje veikloje / Irena Gailienė, Milda Marozaitė. Pedagogika. 2003, 65, p. 55-62.
- Nėščiųjų psichologinė būsena ir vidinė darna / Andrius Ivanauskas, Margarita Pileckaitė-Markovienė. Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos. 2011, d. 4, p. 9-24.
- Nėščiųjų vidinė darna ir gyvenimo kokybė / Audrius Ivanauskas, Margarita Pileckaitė-Markovienė. Ugdymo psichologija. 2012, Nr. 23, p. 62-69.
- Nėščiųjų vidinė darna, socialinė parama ir streso įveikos strategijos / Audrius Ivanauskas, Margarita Pileckaitė-Markovienė. Ugdymo psichologija. 2010, Nr. 21, p. 7-14.
- Pedagogų gyvenimo būdas, vidinė darna ir subjektyvus savo sveikatos vertinimas / Virgilijus Verkys, Margarita Pileckaitė-Markovienė. Pedagogika. 2009, 94, p. 9-14.
- Studentų sveikatos kontrolės lokuso ir vidinės darnos ypatumai bei tarpusavio sąsajos / Loreta Gustainienė, Jolanta Lazutkienė, Margarita Pileckaitė-Markovienė. Visuomenės sveikata. 2010, Nr. 1 (48), p. 90-100.
