Kvepiantys ir nekvepiantys objektai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje

LTŠio straipsnio tikslas – aprašyti, kokiems ir kaip vertinamiems iš tikrųjų nekvepiantiems abstraktiems objektams lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje priskiriama ypatybė turėti kvapą ir kvepėti. Rašant straipsnį remtasi daugiau nei 140 kvepia ir kvepėjo junginių su abstrakčiaisiais daiktavardžiais, kurie rinkti iš Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre sudaryto tekstyno. Analizuojant pavyzdžius remtasi konceptualiosios analizės metodu. Tikrovėje kvapus gali skleisti tik materialūs objektai. Lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje užfiksuota, kad kvepia ir nemažai abstrakčių dalykų. Iš surinktų daugiau nei 140 pavyzdžių kone pusę sudaro tokie žodžių junginiai, kuriuose veiksmažodžiai kvepia ir kvepėjo apibūdina reiškinius, vadinamus nelietuviškos kilmės žodžiais. Tai, kas nėra sava, atrodo ne taip gerai pažįstama ir suprantama. Abstraktai suvokiami kaip turintys kvapą materialūs objektai arba tiesiog kaip medžiaga, kurios agregatinė būsena yra dujinė. Tai iš esmės skirtingi abstraktūs fenomenai, turintys ir bendrų bruožų. Visi jie sunkiai kontroliuojami. Iš tų abstraktų, kuriems kalbos pasaulėvaizdyje priskiriama galimybė kvepėti, tik maždaug penktadalis gali būti vertinami teigiamai. Teigiamai vertinamas abstraktus fenomenas patyrėjui nekenkia. Tai, kas vertinama neigiamai, kelia pavojų. Aptariami abstraktūs fenomenai neturi jokių ribų, negali būti laikomi jokioje talpykloje, vadinasi, jie yra neprognozuojami. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konceptas; Kalbos pasaulėvaizdis; Konceptualioji metafora; Concept; Language world-view; Conceptual metaphor.

ENThe aim of this article is to describe Lithuanian speakers’ assignation of the property of ‘fragrance’ to abstract objects that in reality do not have any fragrance; and to ascertain to which objects this is done, and how they are evaluated. The examples for analysis in this article are based on 140 occurrences of the words kvepia [‘has fragrance/ a smell’] and kvepėjo [‘had fragrance/ a smell’] in collocation with abstract nouns taken from the Lithuanian text data base of Kaunas’ Vytautas Didysis University’s Computer Linguistics Centre. The examples were analysed using the conceptual analysis method. In reality only material objects can exude an aroma. However, in the Lithuanian world view, quite a few abstract objects can metaphorically exude an aroma. Of the more than 140 examples identified, about half consist of word combinations in which the verbs kvepia and kvepėjo are coupled with words of foreign origin, referring to concepts that are not indigenously Lithuanian. That which is not one’s own is not as attractive, not as familiar or understandable. These nouns of abstract reference are ascribed an odour as if they were material objects, something akin to a gas or vapour. They are disparate abstract phenomena, but they have some common features. They are all hard to control. Of these abstract nouns to which the Lithuanian world view ascribes the possibility of exuding an odour, only about one in five can be assessed positively. Positively assessed abstract phenomena cannot hurt the perceiver. But that which is assessed negatively represents a threat. These abstract objects under discussion do not have physical limits, they cannot be kept in a receptacle with the lid on. Therefore, they are unpredictable.