Lietuviškosios modifikuoto vadovavimo efektyvumo klausimyno versijos psichometriniai rodikliai
LTEfektyvų vadovavimą pripažinus konkurenciniu organizacijos pranašumu, Lietuvoje tiek mokslininkai, tiek praktikai specialistai susiduria su poreikiu įvertinti skirtingo tipo įmonėse ar įstaigose dirbančių įvairaus lygio vadovų vadovavimo efektyvumo išreikštumą. Vis dar aktuali išlieka ir tinkamų matavimo instrumentų stygiaus problema. Siekiant įvertinti Modifikuoto vadovavimo efektyvumo klausimyno lietuviškos versijos psichometrinius rodiklius, atliktas empirinis tyrimas, kuriame dalyvavo 200 įvairiose Lietuvos organizacijose dirbančių darbuotojų. Antrame etape (pakartotiniame testavime) imtį sudarė 37 tiriamieji. Respondentai vertino savo tiesioginių vadovų elgesį, papildomai pildė klausimyną darbo motyvacijai įvertinti, L.W. Porterio ir kolegų (1974) organizacinio įsipareigojimo klausimyną bei pateikė sociodemografinius duomenis. Tyrimo rezultatai patvirtino aukštą vidinį ir išorinį klausimyno patikimumą. Klausimyno konstrukto validumą pagrindė koreliacinės analizės rezultatai: statistiškai patikimos sąsajos tarp dviejų klausimynų, matuojančių vadovavimo efektyvumą, bei vadovavimo efektyvumui artimų reiškinių (transformacinio vadovavimo, motyvacijos bei organizacinio įsipareigojimo). Remiantis psichometrinių rodiklių analize, Modifikuoto vadovavimo efektyvumo klausimyno lietuvišką versiją galima rinktis tolesniems moksliniams tyrimams vadovavimo efektyvumo srityje. Vis dėlto, siekiant praplėsti įrodymus, kurie pagrįstų šio klausimyno tinkamumą naudoti praktikoje, siūloma tęsti jo psichometrinį tyrinėjimą (rinkti duomenis normoms sudaryti bei pakartoti turinio validumą patvirtinančias faktūrines analizes). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Matavimo instrumento patikimumas; Matavimo instrumento patikimumas ir validumas; Vadovavimo efektyvumas; Validumas; Leadership efectiveness; Leadership effectiveness; Reliability and validity of measurement instrument.
ENLeadership domain is attributed to long-term prospects in a modern successfully functioning organization. But practitioners and researchers are lacking for broadly applicable complex instruments that would also be reliable and valid to assess leaders’ leadership effectiveness. Therefore this research has been targeted to evaluate psychometric properties (reliability and validity) of Modified Leadership Effectiveness questionnaire Lithuanian version. The research involved 200 Lithuanian employees from various organizations (60 of them participated in the second measurement and 37 were used for test-retest analysis). All respondents filed up a questionnaire consisting of Modified Leadership Effectiveness questionnaire (Heck et al., 2000), N.F. Mott’s (1971) proposed situations to evaluate leadership effectiveness (according to Chauhan et al., 2005), Global Transformational Leadership scale (Carless et al., 2000), propositions about employee work motivation (Genevičiūtė-Janonienė, A. Endriulaitienė, 2010), L.W. Porter et. al (1974) questionnaire of organizational commitment (according to Yousef, 2003) and socio-demographic questions.The research results showed that Modified Leadership Effectiveness questionnaire was highly reliable. Besides, stability of the test-retest results was an important feature of this instrument. Construct validity was confirmed by statistically significant correlations between two instruments of leadership effectiveness’ measurement and by proved relations between leadership effectiveness and transformational leadership, subordinates’ work motivation, organizational commitment. In summary, Modified Leadership Effectiveness questionnaire can be characterized as an instrument with appropriate psychometric properties for future research in leadership field. However, it is recommended to continue investigation (gather data for norms, repeat factor analyses for content validity) on purpose to expand evidence of instrument’s applicability in practice. [From the publication]
