Literatūra ir muzika : paralelės ir analogai

LTPublikacijoje norima panagrinėti literatūros muzikalumą formų požiūriu ir tam tikslui pasirinkti klasicizmo – romantizmo paradigmos autorių Maironio, V. Mykolaičio-Putino, J. Aisčio, B. Sruogos kai kurie kūriniai. Darbe ypač daug dėmesio skirta Maironio, kaip vieno lietuvių poetinės kultūros fundamentų, kūrybai, paremtai klasicistine poetika, tačiau turinčiai ir romantizmo, ir folklorinės tradicijos bruožų. Analizuojant šių rašytojų kūrybą siekta įrodyti, kad muzikos forma išreiškia bendruosius kūrybinio mąstymo dėsningumus, ištirti muzikos formų funkcijas poezijoje, praturtinti literatūros kūrinio kompozicijos sampratą ir praplėsti muzikologijos galimybes literatūros moksle. Darbe remtasi istoriniu lyginamuoju ir funkcinės analizės metodais, leidžiančiais įsigilinti į tam tikros literatūrinės ir muzikinės srovės stilistiką, ieškoti analogų abiejų menų turinio formavimo bei raiškos lygmeniu, tiksliau įvardyti temos komponavimo procesus, praturtinti literatūros kūrinio kompozicijos sampratą, suklasifikuoti ekspresines-dramaturgines funkcijas, apibūdinti formos ritmų bei dramaturginio plėtojimo ypatybes, apskritai giliau ir plačiau suvokti kūrinio formą. Tokia analizė taip pat praplečia muzikologijos galimybes literatūros moksle ir parodo tam tikrų muzikos formų universalumą meno kūrinių, o ypač laiko menų kompozicijoje. Knygoje kalbama tik apie pagrindinių muzikos formų analogus, nepretenduojant aptarti begalinės jų įvairovės, jų raidos subtilybių, naujųjų muzikos formos koncepcijų.Reikšminiai žodžiai: Funkcinė analizė; Kūryba; Lietuvių poezija; Literatūra; Muzika; Muzikinės formos; Muzikologija; Poezijos muzikalumas; XX a. pirmos pusės lietuvių literatūra; Creation; Functional analysis; Literary; Lithuanian literature of the first half of the 20th century; Lithuanian poetry; Music; Musical forms; Musicality in poetry; Musicology.

ENThe purpose of publication is to analyse musicality of literature in terms of forms, so therefore some works of classicism – romanticism paradigm authors such as Maironis, V. Mykolaitis – Putinas, J. Aistis, B. Sruoga were chosen. The attention was paid particularly to the works of Maironis, who is one of fundamental authors in Lithuanian poetic culture. His works are based on classical poetics, but also have features both of romanticism and folklore tradition. The purpose of the analysis of works of these writers was to prove that the form of music expresses the overall pattern of creative thinking, to examine functions of music forms in poetry, to enrich the conception of composition of literary work and to extend musicology possibilities in science of literature. The study is based on historical comparative and functional analysis methods, which allow to see into specific stylistics of literary and musical tendencies, to look for analogy when forming contents and expression of both arts, to identify more accurately the processes of theme arrangement, to enrich the conception of composition of literary work, to classify expressive – dramaturgical functions, to describe forms of rhythm and features of dramaturgical development, to understand the form of the work deeper and wider. Such analysis also expands musicology possibilities in literary science and shows universality of certain music forms in works of art, especially in composition of time art. The book is only about the main music form analogues, doesn’t claim to discuss their infinitive diversity, evolution of their subtleties, new music form conceptions.

• Literatūrologija / Literary Studies
• Muzikologija / Musicology