Lietuvos pilietinės visuomenės ribos ir konfliktai dėl jų : disertacija

LTPilietinės visuomenės ribas galima nesunkiai apibrėžti kuomet kalbama apie institucionalizuotą jos dalį, t.y., analizuojant formalias pilietinės visuomenės organizacijas galima išsiaiškinti ką jos gali daryti, ką ir kaip daro, kokie saisto bendravimo su valdžia bei verslu santykiai bei kaip reglamentuojama jų struktūra. Kitaip sakant, pilietinė visuomenė gali būti apibrėžta aiškių įstatymų, nužyminčių jos ribas ir jų formavimo galimybes. Tuo tarpu problema iškyla kuomet bandoma aptarti neinstitucionalizuotos pilietinės visuomenės indėlį į pilietinės visuomenės ribų formavimą. Kyla klausimas kaip veikia neinstitucionalizuotos pilietinės visuomenės grupės, kokia yra jų tarpusavio ir jų santykių su valdžia bei verslu struktūra, kaip jos prisideda prie ribų formavimo? Pilietinė visuomenė yra ne tik kooperacijos, solidarumo ir bendradarbiavimo sritis, pasižymėdama nuomonių ir idėjų pliuralizmu bei skirtingumu, kartu ji yra ir konfliktų tarp skirtingų subjektų sritis. Konfliktų metu, skirtingi pilietinės visuomenės veikėjai siekia atstovauti savus interesus. Konfliktų eskalacija ir deeskalacija, padeda atpažinti tam tikrų pilietinės visuomenės dalyvių interesų legitimaciją ir delegitimaciją, todėl konfliktų tyrimai, analizuojant dalyvių strategijas, veiklas, rezultatus ir jų sąsajas su poveikiu pilietinei visuomenei, tampa svarbiu pilietinės visuomenės ribų tyrimų pjūviu ir leidžia suprasti pilietinės visuomenės ribų formavimo aspektus. Konfliktų tyrimai padeda suvokti analizuojamo reiškinio organizacinę sandarą, formavimosi principus, integracinius veiksnius bei ribas, ką ir siekiama paaiškinti šioje disertacijoje.Reikšminiai žodžiai: Pilietinė visuomenė; Pilietinės visuomenės ribos; Socialinis konfliktas; Civil society; Boundaries of civil society; Social conflict.

ENThe boundaries of civil society can be easily defined when it comes to an institutionalized part of it, i.e., by analyzing formal civil society organizations, to find out what they can do, what and how they do, what is binding interaction with government and business relations, as well as their governing structure. In other words, civil society can be defined by clear laws which define its boundaries and possibilities of their formation. Meanwhile, the problem arises when trying to discuss civil society's contribution to the formation of civil society’s boundaries. The question arises how noninstitutionalized civil society’s groups function, what structure is between them and their relations with government and business, how they contribute to the formation of boundaries? Civil society is both a cooperative solidarity and cooperation area and that civil society is an area of conflict by having opinions and ideas of pluralism and diversity. During conflicts, different civil society’s subjects aim to represent their own interests. Such escalation and de-escalation of social conflict help to identify interest legitimacy and delegitimacy of certain civil society subjects, therefore, in the analysis of strategies, activities outcomes and impacts their relationship with civil society, conflict studies become an important research angle of the boundaries of civil society, which allow to understand the aspects of the boundary formation of civil society. Conflict research helps to understand the organizational structure of the analyzed phenomenon, the formation of the principles, integrative factors and boundaries ant that is what dissertation aims to achieve.