Platono metodologijos metmenys: elenktikos taikymas ankstyvuosiuose dialoguose : disertacija
LTDisertacijoje nagrinėjama ankstyvoji Platono filosofija, kuriai lietuviškoje mokslinėje literatūroje iki šiol, deja, nebuvo skiriamas deramas dėmesys. Nuo pat devynioliktojo šimtmečio dominuoja nuomonė, jog platoniškosios filosofijos pagrindas yra vadinamoji „idėjų teorija“, kuria remiantis sprendžiamos etinės, epistemologinės bei ontologinės problemos; nors pati ši „teorija“ susiformuoja tik viduriniojo laikotarpio dialoguose, yra manoma, jog jau „sokratiniame“ laikotarpyje išsikristalizuojančios etinės doktrinos suponuoja „grynųjų pavidalų“ egzistavimo teigimą. Disertacijoje šis stereotipas yra atmetamas ir, vadovaujantis Gregory Vlastoso idėjomis, pasiūloma alternatyvi dialogų interpretavimo perspektyva. Šiuo atveju platoniškosios filosofijos originalumas siejamas ne su tam tikra bendra „idealistine sistema“, bet būtent su specifine filosofinio tyrimo metodika. Pirmiausiai dėmesys sutelkiamas ties elenktikos metodu, kurį Vlastosas apibūdina kaip Sokrato (pagrindinio dialogų veikėjo) dažnai naudojamą priemonę nuneigti pašnekovo pradinę tezę, įrodant jos nesuderinamumą su kitomis pašnekovo išsakytomis nuomonėmis. Visgi logikos požiūriu elenktikos metodas nėra neproblemiškas: anot Vlastoso, elenktika neapsiriboja vien tik nuneigimu ir gali teikti pozityvių rezultatų, tačiau akivaizdu, kad jos kaip deduktyvaus metodo rezultatų vertė priklauso nuo prielaidų teisingumo, o Sokratas nenurodo aiškaus jų pasirinkimo kriterijaus. Tad nenuostabu, kad kai kuriais atvejais elenktika panašėja į sofistinę ginčo techniką. Disertacijoje aptariami ir kiti svarbus metodologiniai ir epistemologiniai aspektai: „definicijos pirmumo principas“, „doksastinis apribojimas“, žinojimo kaip sisteminės visumos idėja, matematinio hipotezės metodo taikymas etikos srityje ir „idėjų teorijos“ kaip hipotezės reikšmė.Reikšminiai žodžiai: Graikų filosofija; Metodas; Pažinimas; Elenktika; Greek philosophy; Method; Knowledge; Elenchus.
ENThe dissertation treats Plato's early philosophy which, unfortunately, till now didn’t receive due attention in Lithuanian scholarship. From the nineteenth century a belief dominates among scholars that so-called "theory of ideas" is a foundation of Platonic philosophy and that ethical, epistemological and ontological issues are considered on the basis of this "theory"; although the latter was explicitly formulated only in the dialogues of the middle period, scholars believe that even doctrines which took shape in the "Socratic" dialogues presupposes the assertion of the existence of "pure forms". In the dissertation this stereotype is discarded and, following Gregory Vlastos’ ideas, an alternative perspective of the interpretation of dialogues is proposed. In this case, the originality of Platonic philosophy is related with a specific methodic of the philosophical investigation, not with certain general "idealistic system". First of all, we focus on the method of elenchus which Vlastos describes as a device (constantly used by Socrates, the main character of the dialogues) to refute interlocutor’s primary thesis, demonstrating its inconsistency with his other beliefs.However, from the point of view of logic, this method isn’t unproblematic: according to Vlastos, elenchus does not confine strictly to the refutation and can provide positive results, but it is evident that the value of its results depends on the veracity of its premises (because elenchus is deductive reasoning), nevertheless Socrates doesn’t give distinct criteria for choosing them. That’s why in some cases elenchus resembles sophistic technique of contest. In the dissertation other important methodological and epistemological aspects are considered: "the priority of definition principle", "the doxastic constraint", the idea of knowledge as a systematic whole, application of the "mathematical" method of hypothesis in the ethics, the role of the "theory of ideas" as a hypothesis.
