Elektroninis mokymas(is) kaip sociokultūrinės sistemos fenomenas universitetinėse studijose : disertacija

LTDisertacijoje analizuojamas elektroninio mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, fenomenas universitetinėse studijose. Pirmojoje dalyje pristatoma mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, kurios pagalba išryškintos technologinės ir kultūrinės prielaidos, kurios leidžia el. mokymą(si) analizuoti kaip sociokultūrinę sistemą. Išanalizuoti el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, esminiai sistemą kuriantys ir jos funkcionavimą palaikantys elementai. Išanalizuota mišriojo mokymo(si), kaip elektroninio mokymo(si) formos sampratos raida ir turinio sklaida. Išryškinta šiuolaikinių IKT kaita (iš saityno 1.0 į saityno 2.0). Aprašyta dėstytojų kolegialios ir profesionalios edukologinės paramos virtualaus centro projekto, kurio tikslas yra el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeno, plėtra universitete, koncepcija. Empirinėje dalyje kokybinis tyrimas leido išryškinti dėstytojų ir studentų požiūrį į mišrųjį mokymą(si), kaip el. mokymosi formą. Kokybiniu tyrimu pagrįsta dėstytojo, kaip el. mokymo(si) sociokultūrinės sistemos elemento dalyvio, veiklos reikšmė, plėtojant el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeną. Atskleisti naujosios saityno 2.0 technologijomis grindžiamos plėtros subkultūros aspektai el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, elemento (dalyvio-dėstytojo) veikloje. Kiekybinis tyrimas atskleidė, kad dauguma dėstytojų žino saityno 2.0 įrankius, tačiau juos nuolat naudoja gerokai mažesnis skaičius (dažniau laisvalaikiui negu darbui); dėstytojai dažniau linkę mokytis ir ieškoti informacijos savarankiškai, nors teigia, kad dažniau ir efektyviau naudoti IKT savo darbe jiems padėtų dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai el. mokymo plėtotės srityje.Reikšminiai žodžiai: Elektroninis mokymas(is),; Antros kartos saityno taikymas,; Universitetinės studijos; E-learning; Web 2.0; University studies.

ENThe Thesis analyses the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system in university studies. The first part presents the analysis of scientific literature and documents, highlighting technological and cultural assumptions allowing to analyse e-learning as a socio-cultural system. Main elements, forming the socio-cultural system and supporting its operation, are analysed. The development of the conception and content dispersion of blended learning, as a form of e-learning, is analysed. The change of contemporary ICT from web 1.0 to web 2.0 is highlighted. Conception of a virtual centre for peer and professional educological support with the goal of developing e-learning as a phenomenon of a socio-cultural system at the university was described. Qualitative research in the empirical part allowed to highlight attitude of students and teachers to blended learning as a form of e-learning. The qualitative research justifies the value of the activities of a teacher as an element of system in the development of the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system. The aspects of development subculture based on web 2.0 technologies in the activities of teacher. Quantitative research show, that a lot of lecturers are aware of the tools related to web 2.0; however it is constantly used by a significantly smaller number, and more often for leisure than for work; lecturers tend to learn and look for information independently, although they state that qualification refreshment courses in the field of e-learning development would aid at the use of ICT at work more often and effectively.