Sinestezijos fenomeno konceptualūs virsmai XIX ir XX a. Vakarų meno teorijoje ir praktikoje : disertacija

LTPagrindinis disertacijos objektas yra sinestezijos fenomeno, jo istorinių metamorfozių ir apraiškų XIX–XX a. Vakarų estetikoje, meno teorijoje ir meno praktikoje įvairiaaspektė ir kompleksinė analizė. Autorė siekia kritiškai apibrėžti pagrindinių įsitvirtinusių vakarietiškų sinestezijos sampratų ribas, parodant, jog iš metafizinės Vakarų mąstymo tradicijos išplaukianti estetika, meno filosofija, teorinė menotyra, meno psichologija ir empiriniais metodais pagrįsti pozityvistiniai sinestezijos modeliai neišsemia šio unikalaus reiškinio daugiamatiškumo. Visus pojūčius jungiantis požiūris į meną ilgą laiką buvo svetimas Vakarų tradicijai, todėl buvo išstumtas ir vienas šio tyrimo uždavinių yra būtinybė iš esmės jį legitimuoti. Disertacijoje konstatuojama, jog sinestezijos fenomeno konceptualūs virsmai nėra periferinis XIX–XX a. meno reiškinys, bet žymi paradigminius estetikos ir meno teorijos poslinkius. Įvairialypės ir prieštaringos sinestezijos teorinės koncepcijos ir praktikos yra nepakankamai išvystyto pojūčių vertinimo raiška Vakarų kultūroje. Sinestezijos fenomenas atveria klasikinės Vakarų estetikos ir meno teorijos nenuoseklumus, prieštaravimus, konservatyvumą, inerciją. Sinestezijos fenomeno kompleksiniame ir tarpdalykiniame tyrime remiamasi kultūrinėmis, estetinėmis, menotyrinėmis, biologinėmis, psichologinėmis ir kitomis sinestezijos sampratomis. Nagrinėjant sinestezijos įtaką XIX–XX a. meno ir estetikos raidai, skiriami du konceptualieji analizės lygmenys: a) parodomas sinestezijos kaip idėjos tapsmas bei implikacijos, b) išryškinama sinestezijos kaip meninių praktikų naudojamo sensorinio ir estetinio reiškinio raida bei problematika.Reikšminiai žodžiai: Sinestezija; Menų sintezė; Estetika; Vakarų menas XIX a.; Vakarų menas XX a.; Synesthesis; Synthesis of arts; Aesthetics; Western art 19th century; Western art 20th century.

ENThe main object of the PhD thesis is a multi-aspect and complex analysis of synaesthesia, its historical transformations and expressions in the Western aesthetics, art theory and practice of the 19th–20th c. The author seeks to critically review the limits of conventional western concepts of synaesthesia by demonstrating that aesthetics, art philosophy, theoretical art criticism, art psychology and positivistic models of synaesthesia stemming from metaphysical traditions of the Western thought do not lack the multidimensional features of this unique phenomenon. The attitude towards art uniting all feelings has long been alien to the Western tradition thus excluded from it. One of the objectives of this research is the necessity to legitimise it. The thesis states that the conceptual transformations of synaesthesia are not a peripheral art phenomenon of the 19th–20th c., however, they indicate paradigm shifts in the theory of aesthetics and art. The multidimensional and controversial theoretical concept and practice of synaesthesia are the expression of the insufficiently developed evaluation of feelings in the Western culture. The phenomenon of synaesthesia reveals the incoherence, controversial nature, conservatism and inertia of the Western theory of aesthetics and art. The complex and interdisciplinary research of synaesthesia is based on cultural, aesthetic, artistic, biological, psychological and other concepts of synaesthesia. When analysing the impact of synaesthesia on the development of art and aesthetics of the 19th–20th c., the following two conceptual levels of analysis are identified: the demonstration of synaesthesia as the becoming and implication of an idea, b) the development and problems of synaesthesia as a sensor and aesthetic phenomenon.

• Čiurlionio pasaulis: regėti sielos akimis / Jonas Čiurlionis. Sonatiniai M. K. Čiurlionio garsovaizdžiai / sudarytojai: Žilvinas Svigaris, Laura Ivanova. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2022. P. 144-165.
• Garso ir vaizdo ryšiai kaip vertimas M.K. Čiurlionio ir jo amžininkų (W. Kandinsky'io, A. Skriabino, A.W. Rimingtono) kūryboje: lyginamoji analizė / Vygintas Orlovas. Čiurlionis ir pasaulis / sudarytoja ir mokslinė redaktorė Salomėja Jastrumskytė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019. P. 375-383.
• Muzika Mikalojaus Konstantino Čiurlionio "Žodžio kūryboje" - tiltas ar patiltė? / Rūta Brūzgienė. Acta litteraria comparativa. 2017, Vol. 8, p. 13-29.
• The Musicality of literary texts of M. K. Čiurlionis's "Žodžio kūryba" / Rūta Brūzgienė. Čiurlionis ir pasaulis / sudarytoja ir mokslinė redaktorė Salomėja Jastrumskytė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019. P. 560-582.