Atematiniai veiksmažodžiai Jokūbo Morkūno POSTILĖJE (1600)

LTStraipsnyje apžvelgiamas atematinių veiksmažodžių naudojimas Jokūbo Morkūno „Postilėje“, kurią 1600 m. išleido Lietuvos kalvinistai. Dabartinėje lietuvių kalboje atematinių veiksmažodžių likę labai nedaug, tačiau J. Morkūno „Postilė“ ir kiti senieji raštai rodo tokią asmenavimo tradiciją XVI – XVII a. buvus dar labai gyvą. Išnagrinėta vienuolika veiksmažodių, turinčių atematines formas, kurios išrinktos iš vienos pamokslų rinkinio dalies. Atematiniai veiksmažodžiai J. Morkūno „Postilėje“, kaip ir kituose XVI – XVII a. raštuose, nėra lygiaverčiai. Didžioji dalis J. Morkūno užfiksuotų atematinių veiksmažodžių – trečiojo asmens formos. Atematinės trečiojo asmens formos linkusios trumpėti, tokių formų užfiksuota žymiai daugiau negu nesutrumpėjusių. Mažiausiai aptikta antrojo asmens vartojimo atvejų. Veiksmažodis būti Morkūno veikale, kaip ir daugumoje kitų senųjų raštų, geriausiai išsaugojęs savo galūnę. Užfiksuota beveik visa veiksmažodžio asmenavimo paradigma. Taip yra todėl, jog veiksmažodis būti pasižymi ypač plačia vartojimo sfera; šio veiksmažodžio formos naudojamos kaip pagrindinės arba pagalbinės – su veikiamaisiais ar neveikiamaisiais dalyviais. J. Morkūno „Postilėje“ vartojamos ne tik grynos, sudarytos iš apibendrinto kamieno ir galūnės, bet ir priešdėlinės, sangrąžinės bei priešdėlinės sangrąžinės atematinės formos. Daugiausia skirtingų formų darinių turi veiksmažodis duoti. Veiksmažodžio būti trečiojo asmens atematinė forma esti/est vartojama pramaišiui su tematinio asmenavimo forma yra. Kai kurios J. Morkūno užfiksuotos atematinio asmenavimo formos tarmėse išlikusios iki šių dienų.Reikšminiai žodžiai: Tematiniai ir atematiniai kamienai; Atematinė fleksija; Atematinio asmenavimo paradigma; Thematic and athematic stems; Athematic flexion; The paradigm of atematic conjugation.

ENThe article deals with the use of athematic verbs in “Postilė” by Jokūbas Morkūnas, which was published in 1600 by Lithuanian Calvinists. The remaining athematic verbs are very scarce in the contemporary Lithuanian language but “Postilė” by J. Morkūnas and other ancient written works show that such verb conjugation tradition was still very vivid in the 16th-17th c. Eleven verbs containing athematic forms, extracted from one part of a sermon collection, were analyzed. Athematic verbs are not equivalent in “Postilė” by J. Morkūnas as in other writings of the 16th-17th c. Most of the athematic verbs recorded by J. Morkūnas are third person forms. Athematic third person forms tend to shorten; the number of such forms registered is much higher than that of the unshortened ones. The cases of the use of second person forms were the fewest. The verb būti (Eng. to be) in the work of J. Morkūnas, as in most of other old writings, has best preserved its flexion. Almost the whole conjugation paradigm of the verb is recorded. This is because the field of application of the verb būti is very wide; the forms of the verb are used as the main or auxiliary forms with active and passive participles. Not only pure athematic forms are used in “Postilė” by J. Morkūnas but also prefixal, reflexive and prefixal reflexive ones. The verb duoti (Eng. to give) contains the greatest number of derivatives of different forms. The third person athematic form of the verb būti, i.e. esti/est, is used interchangeably with the thematic form yra (Eng. is). Some forms of athematic conjugation, recorded by J. Morkūnas, are preserved in dialects till today.