Dėl Šilutės apylinkių apgyvendinimo tendencijų XV-XVI a.

LTStraipsnyje analizuojama: 1) kaip istorikai savo dar buose nurodo Šilutės apylinkių apgyvendinimo pagrindines tendencijas XV-XVI a. pr.; 2) remiantis istoriografijos, publikuotų šaltinių ir kartografijos duomenimis, įvertinamos apgyvendinimo (ar įsigyvenimo, įsitvirtinimo) Nemuno žemupyje galimybės. Bandant atsakyti į pirmąjį klausimą, glaustai aptariama Klaipėdos krašto apgyvendinimo istoriografija. Šalia kitų tam naudojami istorikų Johann Sembritzki, Arthur Bittens, Gertrude ir Hans Mortensen darbai. Nagrinėjant šiuo metu turimas žinias apie Šilutės miesto teritorijų praeitį (Šilutė formavosi iš kelių vietovių: Šilokarčemos, Verdainės, Žibų, Cintijoniškių), keliamas klausimas, ar įmanomas Šilokarčemos atsiradimas nebūtinai dėl istoriografijoje tradiciškai nurodomos patogios geografinės padėties, judant maršrutu Klaipėda-Tilžė? Ar jos atsiradimo neskatino anksčiau susiformavusios šių teritorijų funkcijos? Šio klausimo svarstymui informacijos suteikia G. Mortensen, P. Karge ir S. C. Rowell darbai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apgyvendinimas; Gyventojai; Istorija; Istorija (XV-XVI a.); Lietuvos istorija; Šilutė; Šilutės istorija; History; History (XV-XVI c.); History of Lithuania; History of Šilutė; Population; Settlement; Šilutė.

ENThe paper analyses how historians in their works indicate the main tendencies of settlement of Šilutė localities in the 15th c. – the beginning of the 16th c. and, based on the data of historiographical, published sources and cartography, evaluates the possibilities of settlement in the lower reaches of the River Nemunas. It briefly discusses the historiography of the settlement of Klaipėda Region. Along other works, the paper refers to historians Johann Sembritzki, Arthur Bittens, Gertrude and Hans Mortensen. When analysing the available information about the past of territories of the town of Šilutė (Šilutė formed out of several localities: Šilokarčema, Verdainė, Žibai, Cintijoniškės), the paper asks whether Šilokarčema appeared not necessarily due to the convenient geographical location, traditionally indicated in historiography, when taking the route Klaipėda–Tilsit. Could its appearance have been promoted by the previously formed functions of these territories? The question is considered by referring to the works by Mortensen, Karge and Rowell.