Tradition and translation : Maciej Stryjkowski's Polish Chronicle in seventeenth-century Russian manuscripts : disertacija

LTStudijos objektas – lenkų istoriko Maciejaus Stryjkowskio veikalo „Kronika Polska, Litewska, Żmódzka i wszystkiej Kusi“ vertimas į rusų kalbą, padarytas diplomatinėje atstovybėje Maskvoje 1673-79 m.. Kronikos originalas, pasakojantis apie slavų kilmę ir istoriją, paskelbtas 1582 m.. Rusiškas kronikos vertimas, kartu su kitais, aptariamais studijoje, išlikęs tik rankraščių pavidalu; iki šiol paskelbta tik keletą smulkių ištraukų. Iš viso analizuojama dvylika 1673-79 m. rankraščių; vertimai aprašyti ir suskirstyti į tris grupes pagal skirtingus perskaitymus. Tyrimas taip pat apima trijų vertimo rankraščio skyrių leidimo, saugomo Upsalos universiteto bibliotekoje, analizę. XVII a. Rusijoje nebuvo vienos standartizuotos rašytinės kalbos. Vietoj jos buvo kelios koegzistuojančios normos, kurių pasirinkimas priklausė nuo teksto žanro. Tyrimas atskleidžia, kad trijų skyrių leidime vartojama kalba turi tiek bažnytinės slavų, tiek rytų slavų kalbos lingvistinių ypatybių, kurių pateikimas yra būdingas vadinamajai hibridinei formai. Kai kurie kalbiniai aspektai įvairuoja ne tik skirtinguose rankraščiuose, bet ir to paties rankraščio tekste – tai atspindi tendenciją, jog hibridinė forma leido tam tikrus lingvistinius variantus. Aptariamasis vertimas ko gero buvo bendras keleto vertėjų darbas. Nežymūs teksto pakeitimai, pasitaikančios lenkų kalbai nebūdingos sintakstinės struktūros vartotos sustiprinti „knyginį“ teksto įspūdį; tekste vartojami matavimo vienetai, vardai ir kt. pritaikyti rusų kalbai. Lenkų kalbos įtaka vertimui kartkartėmis jaučiama leksiniame ir sintaksiniame lygmenyje.Reikšminiai žodžiai: Motiejus Strijkovskis (Maciej Stryjkowski); 16 amžius; Kronika; Maciej Stryjkowski; Chronicle; 16th century.

ENThe object of the study is a translation from Polish to Russian of the Polish historian Maciej Stryjkowski’s ”Kronika Polska, Litewska, Żmódzka i wszystkiej Rusi”, made at the Diplomatic Chancellery in Moscow in 1673-79. The original of the chronicle, which relates the origin and early history of the Slavs, was published in 1582. This Russian translation, as well as the other East Slavic translations that are also discussed here, is preserved only in manuscripts, and only small excerpts have previously been published. In the thesis, the twelve extant manuscripts of the 1673-79 translation are described and divided into three groups based on variant readings. It also includes an edition of three chapters of the translation, based on a manuscript kept in Uppsala University Library. There was no standardized written language in 17th-century Russia. Instead, there were several co-existing norms, and the choice depended on the text genre. This study shows that the language of the edited chapters contains both originally Church Slavonic and East Slavic linguistic features, distributed in a way that is typical of the so-called hybrid register. Furthermore, some features vary greatly between manuscripts and between scribes within the manuscripts, which shows that the hybrid register allowed a certain degree of variation. The translation was probably the joint work of several translators. Some minor changes were made in the text during the translation work, syntactic structures not found in the Polish original were occasionally used to emphasize the bookish character of the text, and measurements, names etc. were adapted to Russian norms. Nevertheless, influence from the Polish original can sometimes be noticed on the lexical and syntactic levels. All in all, this thesis is a comprehensive study of the language of the translated chronicle, which is a representative 17th-century text.