Šiaulių viešoji biblioteka: istorinės atodairos, 1920-1950 m.

LTKnygoje apžvelgiamos bibliotekininkystės ištakos Šiauliuose, tyrinėjamas Šiaulių viešosios bibliotekos (1920-1950) susikūrimas, veikla ir sunykimas per daugelį pertvarkų. Ji - pirmoji Lietuvoje savivaldybės įkurta 1920 m., po pusmečio tapusi Valstybės centrinio knygyno Šiaulių skyriumi, nuo 1936 iki 1950 m. - Šiaulių viešąja valstybine biblioteka (knygoje ji dažniausiai vadinama Šiaulių viešąja biblioteka). Nepriklausomybės metais per gana trumpą laiką ji išaugo į rimtą, gerai sutvarkytą skaitymo įstaigą, teikusią paslaugas bemaž 2 000 miestelėnų ir apylinkių gyventojų. Svarbiu ir savitu jos bruožu laikytinas glaudus ryšys su kitomis kultūros įstaigomis - Šiaulių „Aušros“ muziejumi, Šiaulių kraštotyros draugija, gimnazijomis ir knygynais. Knygoje siekiama parodyti bibliotekos kultūrinę svarbą, laimėjimus ir praradimus, atsekti, kada ir kokiomis aplinkybėmis kito bibliotekos statusas. Pirmoje knygos dalyje kartu su miesto kultūros ir politikos įvykiais pateikiami svarbiausi bibliotekos praeities fragmentai: patalpų istorija, rėmimas, fondų kaupimas, migracija bei praradimai, skaitytojų poreikiai. Antroje knygos dalyje pateikta dokumentinė medžiaga apie negausią bibliotekininkų bendruomenę, iš dar neliestų raštų, atsiminimų nuotrupų, skaitytojų atsiliepimų ir fotografijų atkuriamos knygininkų (taip oficialiai buvo vadinami bibliotekos tarnautojai iki 1936 m.) asmenybės. Nepritapusi prie socializmo ideologijos, sovietiniais metais biblioteka buvo sunaikinta ir išbraukta iš kultūrinės atminties.Reikšminiai žodžiai: Bibliotekininkai; Bibliotekininkystė; Bibliotekos; Istorija; Lietuvos bibliotekų istorija; Šiaulių viešoji biblioteka (1920–1950); Šiaulių viešoji biblioteka, 1920–1950; History; Librarians; Librarianship; Libraries; Lithuanian library history; Šiauliai Public Library, 1920–1950; Šiauliai public library (1920–1950).

ENThe book overviews the beginning of librarianship in Šiauliai, investigates the establishment of Šiauliai Public Library (1920–1950), its activities and disappearance after many reorganisations. It was the first library established in Lithuania by a municipality in 1920; after a half-year it became Šiauliai Division of the State Central Bookstore, and from 1936 until 1950 it functioned as Šiauliai Public National Library (mainly referred to in the book as Šiauliai Public Library). During the years of independence within a rather short period of time it developed into a serious, well-organised institution of reading which provided services to almost 2 000 residents of the city and neighbouring localities. A close relationship with other cultural institutions – Šiauliai “Aušra” Museum, Šiauliai Regional Study Society, high schools and bookstores – is considered an important and distinct feature of this library. The book attempts to show the cultural significance, achievements and losses of the library, and trace back when and under what circumstances the status of library changed. The first part of the book presents the cultural and political events of the city and the most important fragments from the past of the library: the history of premises, funding, accumulation of stocks, migration and losses, readers’ needs. The second part provides documentary material about the small community of librarians, and reconstructs personalities of bookpersons (the official name of library servants before 1936) from unknown letters, fragments of memoirs, readers’ feedback and photographs. The library failed to adapt to socialist ideology and was destroyed during the Soviet period, thus being deleted from cultural memory.