LTMonografijoje tiriamas lietuvių etninės teritorijos rytinių ir pietinių pakraščių slavėjimo procesas. Pirmiausia, remiantis vietovardžių (daugiausia oikonimų) ir gyventojų tikybos duomenimis, apžvelgiamos lietuvių etninės teritorijos rytines ir pietines ribas slavėjimo procesui prasidedant. Išsamiai nagrinėjamas gyventojų etnolingvistinės sudėties kitimas Lenkijos-Lietuvos Respublikos laikotarpiu. Analizuojami etnolingvistinės situacijos pokyčiai Rusijos imperijos valdymo metais. Vėliau detaliai tiriama etnolingvistinė situacija Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte 1920-1939 m. Monografijoje atliekama išsami kritinė etnolingvistinių tyrimų ir kitų duomenų šaltinių analizė, išaiškinamos politinės, religinės ir kultūrinės kryptingo tuometinio gyventojų lenkinimo prielaidos. Darbas baigiamas sintetine etnolingvistinių procesų Rytų Lietuvoje suvestine, tarsi savitu etnolingvistinės krašto raidos istoriniu-geografiniu modeliu. Taip pat analizuojama tarpukario metais lenkų okupuoto Vilniaus krašto teritorija (pagal buvusias apskritis – pavietus). Atlikęs statistinių, kartografinių duomenų, mokslo šaltinių kritinį įvertinimą, nepaprastai išsamiai išanalizavęs etnolingvistinių procesų Rytų Lietuvoje teritorinę ir istorinę raidą, smulkiai išnagrinėjęs ilgą laikotarpį, didelę teritoriją ir labai sudėtingą kontraversišką kalbos ir savimonės kaitos procesą, monografijos autorius pateikia išsamią ir nuoseklią didelės visuomeninės ir mokslinės svarbos problemos, esančios keleto mokslų krypčių sankirtoje, skirtingų tautų, kultūrų ir valstybių interesų sandūroje, apžvalgą.
ENThe monograph investigates Slavization of eastern and southern peripheries of the Lithuanian ethnic territory. Initially, based on the data of place names (mainly oikonyms) and religion of residents, the study overviews the eastern and southern peripheries of the Lithuanian ethnic territory upon the start of the Slavization process. The change in the ethnolinguistic composition of residents during the period of the Polish-Lithuanian Commonwealth is extensively explored. The changes in ethnolinguistic situation during the period of the Russian Empire are analysed. Subsequently, the study examines the ethnolinguistic situation in Vilnius Region occupied by Poland in 1920–1939. The monograph carries out an exhaustive analysis of ethnolinguistic studies and other data sources and explains the political, religious and cultural preconditions for the purposeful Polonization of residents. The work ends with a synthetic summary of ethnolinguistic processes in Eastern Lithuania as if a peculiar historical-geographical model of the ethnolinguistic development of the region. The territory of Vilnius Region occupied by Poles during interwar period is also analysed (by former counties – powiats). Having performed a critical evaluation of statistical, cartographical data and scientific sources, extensively analysed the territorial and historical development of ethnolinguistic processes in Eastern Lithuania, studied a long period, a large territory and a very complex controversial process of change in language and self-awareness, the author of the monograph presents a comprehensive and consistent overview of a problem of great social and scientific significance which lies at the intersection of several scientific fields as well as different interests of nations, cultures and states.