Aukštesniųjų klasių mokinių dorovinės kultūros ugdymas muzikine veikla : monografija

LTKnygoje siekiama atskleisti aukštesniųjų klasių mokinių dorovinės kultūros raiškos tendencijas, jos ypatumus, šių mokinių muzikinės veiklos bruožus ir pobūdį šiuolaikinėse įvairių tipų mokyklose bei aptarti muzikinės veiklos įtakos mokinių dorovinei kultūrai stiprinimo galimybes. Pirmoje darbo dalyje atskleidžiami teoriniai kultūros pagrindai skirtingų teorijų požiūriu, sutelkiant dėmesį į asmens kultūros, kaip kontraversiškai vertinamo daugiamačio fenomeno, ir dorovinės kultūros, kaip jo atmainos, sampratų paieškas. Antroje dalyje pristatoma kultūros ir muzikinės veiklos tyrimo metodologija, pateikiamos metodologinės nuostatos, kuriomis grindžiamas mokinių dorovinės kultūros ir muzikinės veiklos diagnostinis tyrimas, apibūdinama šio tyrimo metodika bei pats tyrimo procesas. Trečioje dalyje lyginamuoju aspektu analizuojami tyrimo duomenys apie atskirų dorovinės kultūros struktūrinių komponentų (kognityvinio- prasminio, emocinio ir praktinio-kūrybinio) ypatumus. Statistinės analizės pagrindu apibūdinamos jų tarpusavio sąsajos ir priklausomybė nuo mokinių lyties, pažangumo, mokyklos tipo ir muzikinės veiklos pobūdžio. Ketvirtoje dalyje, remiantis diagnostinio tyrimo duomenimis, taip pat ir autoriaus pedagoginio darbo patirtimi, pateikiamos dorovinės kultūros optimizavimo muzikine veikla strategijos, apimančios: 1) mokinių savarankiško įsitraukimo į muzikinę veiklą skatinimą, 2) muzikinių veiksenų taikymo harmonizavimą, 3) gilesnių estetinių išgyvenimų žadinimą muzikine veikla ir 4) mokinių gebėjimų interpretuoti muziką kultūriniame kontekste plėtotę, ir aprašomas šių strategijų įgyvendinimas ugdymo projekto metu.

ENThe book is aimed at revealing the trends in the expression of moral culture among senior pupils, its peculiarities, the traits and nature of these pupils’ musical activities in various types of modern schools, as well as discussing the possibilities for strengthening the impact of musical activities on pupils’ moral culture. The first part of the work reveals the theoretical basis of culture in terms of different theories by focussing on the search for conceptions of personal culture as a controversial multi-dimensional phenomenon and moral culture as its variety. In the second part, the research methodology of culture and musical activities is presented; the methodological approach on which the diagnostic research of pupils’ moral culture and musical activities is based is provided; the methodology and process of this research are described. In the third part, the comparative analysis of the research data on peculiarities of separate structural components of moral culture (cognitive-notional, emotional and practical-creative) is performed. Their interlinks and dependence on pupils’ gender, performance, school type and the nature of musical activities are described by means of statistical analysis. In the fourth part, strategies for optimisation of moral culture through musical activities covering: 1) promotion of pupils’ independent engagement in musical activities, 2) harmonisation of application of musical activities, 3) excitation of deeper aesthetical experiences through musical activities and 4) development of pupils’ abilities to interpret music in the cultural context, are provided based on the data of diagnostic research and the author’s pedagogic experience, as well as the implementation of these strategies during the educational project is described.