Akademinės bendruomenės informacinės kompetencijos ugdymas: po dvidešimt metų

LTSkaitymo kultūros ir bibliotekinių-bibliografinių gebėjimų ugdymas prieš dvidešimt metų buvo viena svarbiausių tuometės Bibliotekininkystės katedros tyrimų ir akademinės veiklos krypčių. Ilgainiui ši tematika marginalizuota, o šiandien vėl grįžtama prie šios problematikos. Informacinės kompetencijos ugdymas yra viena aktualiausių ir populiariausių pastarųjų dešimtmečių ne tik bibliotekininkystės, bet ir edukologijos, švietimo ir aukštojo mokslo valdymo bei kitų sričių temų. Šiame straipsnyje analizuojama pakitusi informacinio raštingumo samprata ir jo ugdymo akademinėje bendruomenėje strategijos. Svarbiausiu pokyčiu laikytina bendra aukštosios mokyklos didaktikos (re)orientacija į mokymąsi, o ne mokymą, į probleminius, projektinius, komandinius studijų metodus, atviras, savarankiškas, taip pat ir nuotolines jų formas, o ne tradicinį frontalinį medžiagos dėstymą paskaitose ir privalomų literatūros sąrašų skaitymą. Straipsnyje teigiama, kad išankstiniais standartais paremtos informacinės kompetencijos ugdymo metodikos yra neveiksnios. Informacinė kompetencija turi būti ugdoma ne abstrakčiai, o siejant su konkrečia užduotimi, disciplina, problema. Šis požiūris implikuoja nuostatą, kad informacijos ieška, naudojami šaltiniai ir jų vertinimas esmingai priklauso nuo disciplinos ir profesijos kultūros. Informacinės kompetencijos ugdymas siejamas su kritinio mąstymo, kūrybiškumo, analitinių, mokslinių tyrimų gebėjimų ir kompiuterinio raštingumo ugdymu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Skaitymas; Kultūra; Technologijos; Mokymasis; Reading; Culture; Technologies; Problem-based learing.

ENTwenty years ago, reading culture and library skills development was one of the core directions in the research and teaching policy of the Department of Library Science at Vilnius University. Later, the topic was marginalized, and today we again return to the field. The development of information competence is one of the topical and most popular topics in recent decades not only in the sphere of librarianship but also in educology and education management. The article analyses a changed conception of information literacy and its development strategies for the academic community. The essential change is an overall (re)orientation of the didactics of high schools towards learning and not teaching, towards problem-specific, project and team-based study methods, open and individual as well as distance learning forms and non-traditional frontal explanation of the material during lectures and reading of compulsory literature lists. The article states that education methodologies of the development of information competencies based on former standards are ineffective. Information competency development should be problem-specific, domain-specific, and discipline-specific. This approach implies a provision that the search for information, used sources and their evaluation mainly depend on the discipline and professional culture. Information competency development is interrelated with the development of critical thinking, creativity, analytical and scholarly as well as computer literacy skills.