LTStraipsnyje apžvelgiama XX a. 4 dešimtmečio pradžios Vilniaus ir Samborsko miestų literatūrinė erdvė. Aptariama populiariosios literatūros samprata, diskutuojama, kokio žanro kūriniai galėjo atitikti tokios literatūros kategoriją. Šiuo laikotarpiu nebuvo tikslių terminų ir kriterijų, kurie aiškiai apibrėžtų populiariosios literatūros ir masinės kultūros fenomeną. Pateikiami įvairių literatūrinių kūrinių pavyzdžiai iliustruoja XX a. 4 dešimtmečio pradžios visuomenės literatūrinę refleksiją. Populiarioji literatūra buvo skaitoma skiekiant atitrūkti nuo tikrovės, patiriamos refleksijos kompensavo sudėtingas realaus gyvenimo patirtis. Tarpukariu buvo išversta ir visuomenei pasiūlyta daug populiaraus žanro kūrinių. Formavosi literatūros kultūra, ugdomas naujas skaitytojų ratas, pastebimas didelis dėmesys anglosaksų literatūrai. 4 dešimtmečio pradžioje buvo išleisti specialūs leidiniai, kuriuose apžvelgtos romanų skaitymo tendencijos: populiariausi kūriniai, autoriai ir skaitytojų ratas. Aprašomi ir lyginami analizuojamo laikotarpio Vilniaus, Samborsko, Krokuvos skaitytojai lyties ir socialinio statuso požiūriu. Pateikiami detalūs statistiniai duomenys. Suvestinėje lentelėje atsispindi 1932 m. skaitytų populiariausių romanų ir juos skaičiusių bibliotekos lankytojų – vyrų bei moterų – informacija, remiantis Vilniaus, Samborsko ir Krokuvos bibliotekų duomenimis. 1932 m. Vilniaus ir Samborsko skaitytojų auditorija buvo organizuota, jos analizė ir interpretacija nepatvirtina masinės kultūros teorijos kritinės tezės, kad miestietiška inteligentija buvo pasyvi, menkai savarankiška, sentimentali ir imli manipuliacijoms.Reikšminiai žodžiai: Bibliotekos; Krokuva; Kultūros istorija; Literatūra; Populiarioji literatūra; Samboras; Skaitymo istorija; Skaitytojai; Spauda; Vilnius; Cracow; Libraries; Literature; Popular literature; Press; Readers; Reading history; Vilnius; Vilnius, Sambor; Vilnius,Cultural History.
ENThe article reviews the literary space of Vilnius and Samborsko in the beginning of 1930s. The concept of popular literature is discussed and a question of what genres could be considered to fit the latter category is raised. There were no precise deadlines and criteria in this period that would clearly define the phenomenon of popular literature and mass culture. The provided examples of various literary works illustrate the literary reflection of the society in the beginning of 1930s. Popular literature was read in order to get away from reality and the reflections that people experienced compensated for the complicated situations encountered in real life. During the interwar period, many literary works of popular genre were translated and offered to the public. A literary culture was being formed and a new circle of readers was being created; considerable attention was paid to the Anglo-Saxon literature. At the beginning of the 1930s, special publications were published that reviewed the trends of reading novels: the most popular works, authors and their circle of readers. The readers of Vilnius, Samborsko and Krakow, analysed in terms of gender and social status, are described and compared. Detailed statistical data are provided. The summary table reflects the information, based on data of Vilnius, Samborsko and Krakow libraries, on the most popular novels read in 1932 and men and women who read them. In 1932, readers from Vilnius and Samborsko were organized and as they were analysed it can be said that the critical thesis of mass culture, saying that the intellectuals from cities were passive, not very independent, sentimental and easy to manipulate, was wrong.