Visuomenės socialinių pokyčių atspindžiai latvių kalbos žodynuose

LTVisuomenės socialinės raidos nulemti pokyčiai – tai tiesioginę įtaką kalbai turintys nekalbiniai (ekstralingvistiniai) veiksniai. Atviriausias, į išorės įtaką jautriausiai reaguojantis yra leksikos posistemis. Leksikoje pirmiausia atsispindi tautos išgyvenimai ir istorijos įvykiai, ji atspindi visuomenės progresą (arba regresą) ir idėjų kaitą: nyksta seni žodžiai, nuolat randasi naujų, labiau nei bet kuris kitas kalbos reiškinys į tautos istorijos raidą reaguoja žodžio reikšmė. Straipsnio tikslas – aptarti vieną iš šaltinių, galinčių suteikti informacijos apie socialinę raidą bei jos padarinius – žodynus, kadangi juose fiksuojama tam tikro laikotarpio, gyventojų sluoksnio ar veiklos srities leksika. Skirtingu laiku išleistuose žodynuose priklausomai nuo leksikografinio leidinio paskirties ir pobūdžio aptinkama ir visai nebevartojamų žodžių arba žymiai sumažėjusio aktyvumo žodžių (pasyvioji leksika), taip pat plačiai vartojamų žodžių (aktyvioji leksika), tačiau ypatingas vaidmuo tenka į vartoseną grįžtantiems žodžiams (aktualizuotai leksikai). XX a. pabaigoje įvykę pokyčiai visuomenės gyvenime labiausia atsispindi dalykinėje terminijoje, todėl būtina žiūrėti kritiškai į praėjusių laikotarpių ekonomikos bei gretutinių šakų terminijos pateikimą įvairiuose žodynuose. Dalį savo laiku nepripažintų ir nevartotinų terminų (arba vartotinų tik istoriniuose tekstuose) galima rasti ir žodyne Latviešu literārās valodas vārdnīca (1972–1996), kur jų pažymos jau nebeatitinka tikrovės. Pastaruoju metu latvių leksikografijoje rengiamasi leisti aktualiosios leksikos žodyną. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Latvių leksikografija; Dalykiniai terminai; Aktyvioji leksika; Pasyvioji leksika; Istorizmai; Latvian lexikography; Official terms; Active lexis; Passive lexis; Historical words.

ENThe changes in society determined by social evolution are non-linguistic factors that have a direct impact on language. The part of language that is the most open to outside influence and reacts most sensitively to it is the lexical sub-system. It is in the lexicon that the nation’s experiences and historical events are first reflected; the lexicon reflects society’s progress (or regress) and the development of ideas. Old words fall out of use, new words come into circulation; the meanings of words react to historical developments more so than any other aspect of language. The purpose of this article is to discuss one of the sources that can provide us with information about social developments and their consequences: dictionaries, since these fix the vocabulary of a certain period, or a certain group of people or field of activity. In dictionaries published in various eras, depending on the lexicographical nature and intent of the publication, one encounters words that have completely fallen out of use and words that are much reduced in their usage (passive lexicon), likewise words that are widely used (active lexicon). A special role is played by words that are coming back into use (actualised lexicon). The changes that occurred in the life of the community at the end of the 20th century are best reflected in specialised terminology; therefore, when new dictionaries are being prepared, a critical look needs to be taken at the terminology of economics and associated fields of bygone eras. Some of the terms that were not recognised in their own era and are not recommended for use now (or recommended for use only when writing historical texts) can be found in ‘Dictionary of the Latvian Literary Language’ (1972–1996), where their annotations no longer match reality. At the present time Latvian lexicographers are preparing to publish a dictionary of contemporary Latvian lexicon.