Apšvietos epochos socialinės ir politinės filosofijos metmenys

LTŠiame leidinyje užsibrėžiama visumiškiau apimti Apšvietos socialinę ir politinę filosofiją, išsisklaidžiusias jos grandis integraliau susieti į epochos vienovę, atskleisti jos raidos pakopas, sąskaidą į įvairiakryptes linkmes, nustatyti jvairiaklodes jos ištakas. Nors tyrinėjimuose lieka spragų, jais vis dėlto apimami visi jos nueiti tarpsniai, aprėpiamos visos jos linkmės, net ir tos, kurių reikštasi atšaliai nuo epochos kryptingumo. Tyrinėjimų įvardijimas metmenimis teprimena skaitytojui, kad jų dar turėtų būti išplečiamų į neapimtas grandis, taip pat, skverbiantis vis į gilesnius Apšvietos filosofijos klodus, paremiamų bei įreikšminamų naujaip atsiskleidžiančiais aspektais. Dauguma šių tyrinėjimų dalių kaip straipsniai buvo paskelbtos įvairiuose filosofiniuose leidiniuose („Filosofija, sociologija", „Iš Lietuvos sociologijos istorijos", „Lietuvos filosofijos istorija. Paminklai ir tyrinėjimai"). Iš tų straipsnių, vienų tik šiek tiek pagludintų, kitų iš pagrindų pertvarkytų, taip pat iš įsiejamų dar nepublikuotų dalių sudėstytas gan sistemingas visetas, kuris, nepaisant paskirų struktūrinių bei kitokių nedermių, turėtų būti pagalbus tolesniems Apšvietos filosofijos tyrinėjimams. Leidinyje pirmąkart į lietuvių raštiją vertimais įvesdinamas dviejų iškilių Apšvietos socialinės ir politinės filosofijos kūrėjų - J. Stroinovskio ir J. L . Chreptavičiaus - lenkakalbis kūrybinis palikimas. [ištrauka iš pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Apšvieta Lietuvoje; Apšvietos epocha; Politinė filosofija; Socialinė filosofija; Enlightenment; Enlightenment in Lithuanian; Political philosophy; Social philosophy.

ENIn Lithuania the Enlightenment as an European philosophical movement started at the second part of the 18th century, that is fifty years later than it started i n the Western Europe, reached maturity at the very end of the century and was supplanted by the Romantic Movement during the thirties and forties of the 19th century. Its development, which lasted seven or eight decades, can be divided into three periods: transition from scholasticism to modern thinking, maturation, and decline. It is almost impossible to date precisely the beginning of the transition; for the modern ideas penetrated Lithuania slowly, gradually opposing and supplanting the traditional scholasticism, so that the new way of thinking became manifest only at the second half of the 18th century. The transition from scholasticism to the Enlightenment philosophy ended in 1772. That year coincides with the time of the first division of the Republic of the Two Nations. The maturation took approximately twenty years. The Educational Commission, that was established after the first division of the Republic, promoted the development of the Enlightenment philosophy, which consolidated its position, looking for the new ideas and ways of the state salvation and reformation, and directing its general attempts to education. But this beneficial process was hindered in 1793 by the second division of the Republic and finally it was suppressed in 1795 by the third division, during which the state lost the last remnants of its sovereignty.Therefore the Enlightenment philosophy in Lithuania did not manage to develop all its ideas and tendencies before the beginning of its decline. The third period lasted during the first two or three decades of the 19th century. The new ideas coming from the West gradually disintegrated the Enlightenment ideology, which finally was supplanted by the Romanticism. Generally the Enlightenment philosophy in Lithuania borrowed the ideas from its Western counterpart and followed its paths. Nevertheless the Western ideas were selected, interpreted and evaluated in front of the Lithuanian cultural, historical and political background. In this sense it is possible to speak about some originality of the Enlightenment philosophy in Lithuania. Unfortunately the historical events were not favorable to the development of its all branches. The political misfortunes of the Republic of the Two Nations caused the greatest interest of thinkers to the political and social theories at the expense of other philosophical theories. During the first period of the Enlightenment philosophy in Lithuania the social and political theories did not predominate: the social and political problems were considered episodically and fragmentarily. In that transitional period the thinkers were hindered from the direct discussions of practical philosophy problems by the inherited scholastic habituation to the contemplative speculations. […]. [text from author]