LTIš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad per nepriklausomybės dvidešimtmetį Lietuvos architektūroje įvyko kur kas daugiau nei per visą XX amžių. Galbūt šią prielaidą ateityje dar patikrins - patvirtins arba paneigs - architektūros istorikai, tačiau tiesos, kad šie dvidešimt metų Lietuvos architektūrai buvo labai reikšmingi, tikriausiai nepaneigs niekas. Spartaus kapitalizmo dvidešimtmetis Lietuvoje nusėtas architektūrinių praradimų randais ir atradimų perlais, urbanistinėmis grimasomis ir idėjinio žavesio pavyzdžiais. Tiesa ir tai, kad fundamentaliai apibendrinti šių dvidešimties metų dar neįmanoma, nes architektūros istorijoje toks trumpas laikotarpis dažniausiai parodo tendencijas, bet ne faktus. Tačiau surinkti žinias, subjektyvias nuomones ir patirtį, kas Lietuvos architektūroje įvyko per šį laikotarpį, yra privaloma ir būtina jau vien dėl to, kad ateityje šie duomenys tikrovę parodys tokią, kokią ją matė šios kasdienybės istorijos dalyviai. Tai ir yra pagrindinis knygos tikslas. Ji nepretenduoja į naujausiųjų laikų Lietuvos architektūros istoriją, nes toks uždavinys būtų neįgyvendinamas ir dėl pernelyg trumpo laiko tarpo, kuris skiria mus - šio laikotarpio dalyvius ir vertintojus - nuo aprašomojo objekto ir, ko gero, dar yra netikslingas. Ji taip pat neturėjo būti vienos kad ir fundamentalios architektų kartos nuomonių rinkinys, nes toks vaizdas būtų netikslus ir netikroviškas. Knyga nepretenduoja į institucinę ar pernelyg akademinę nuomonę, nes ji ne visuomet yra objektyvi. Todėl j ją buvo stengiamasi įtraukti kuo daugiau architektų ir aplinkinio lauko teoretikų, priklausančių skirtingoms kartoms ir tuos pačius dalykus suvokiančių labai skirtingai, taip pat mes vengėme monologo ir visais būdais save bei kitus skatinome dalyvauti poliloge.Ir pagaliau tikėdami, kad architektūra iš prigimties yra sociali, šią knygą kūrėme ne vieni. Siekdami pliuralaus objektyvumo, skirtingus autorius pakvietėme išreikšti savo mintis esė forma, o kita vertus, siekdami maksimaliai tikroviško ir daugiaplanio vaizdo apie tai, ko dar nesupratome, klausėme pastarojo dvidešimtmečio įvykių dalyvių, tų, kurie greičiausiai žino ir išmano daugiau už mus. Taip atsirado tinklinė apklausa, kuri nulėmė ir knygoje sudėtus interviu. Kiek tai buvo įmanoma, vengėme vien tuščio moralizavimo, bet ir nesistengėme taisyti aštrių pasisakymų ir sąmoningai neredagavome kai kurių minčių, kad dvidešimtmečio architektūros diskursyvinis žemėlapis kuo labiau atitiktų tikrovę ir išliktų autentiškas. Šia informacija, norime tikėti, galės pasinaudoti tyrėjai, ateityje rašysiantys nepriklausomos Lietuvos architektūros istoriją. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Achitektai; Lithuania; Architecture; Architects.