LTMarius Katiliškis romaną „Miškais ateina ruduo“ sukūrė 1957 m. išeivijoje. Straipsnio tikslas – išanalizavus pagrindinius veikėjus charakterizuojančių palyginimų temas, vaizdus ir lyginimo pagrindus, nustatyti, kurių semantinių grupių palyginimus Katiliškis dažniausiai vartoja ir kokias veikėjų išvaizdos detales ar būdo ypatybes linkęs išryškinti; remiantis „Lietuvių kalbos palyginimų žodynu“, „Lietuvių kalbos žodynu“ ir „Frazeologijos žodynu“, parodyti vartojamų palyginimų savitumą. Palyginimas sukuriamas gretinant du artimus pagal kokį nors šalutinį požymį dalykus. Straipsnyje jis suvokiamas kaip trinaris vienetas: 1) dalykas, kurį lyginame (tema); 2) dalykas, su kuriuo lyginame (vaizdas); 3) lyginimo pagrindas. Pagal pagrindinį vaizdo žodį (daiktavardį ar sudaiktavardėjusią kalbos dalį) romano palyginimai suskirstyti į semantines grupes: 1) žmogus, 2) kūnas, 3) gyvūnija, 4) augalija, 5) gamtos reiškiniai, 6) tikėjimas, 7) buitis, 8) santykis. Dažniausi pagrindinius veikėjus apibūdinantys palyginimai yra šių semantinių grupių: Tilius – žmogus, gyvūnija; Doveika – žmogus, gyvūnija; Agnė – augalija, gamtos reiškiniai, gyvūnija; Monika – žmogus, gamtos reiškiniai, augalija. Palyginimo vaizdas labai dažnai praplečiamas papildomąja apsuptimi (prepoziciniu ar postpoziciniu pažyminiais, aplinkybėmis, šalutiniais sakiniais), todėl semantinis vaizdo krūvis išskaidomas. Lyginimo pagrindas beveik visada eksplikuojamas. Daugeliu atvejų frazeologinių palyginimų vaizdai neperkuriami, nes jie romane nuskamba šnekantis veikėjams vieniems su kitais. [Iš leidinio]
ENThe purpose of this article is to determine, after analysing similes concerning the principal characters in the novel, and its images and the bases for the similes, which semantic groups Katiliškis’ similes most often belong to, and which details of the appearance of the characters or which details of their personality he was inclined to develop. Using Lietuvių kalbos palyginimų žodynas (Lithuanian Dictionary of Similes), Lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of the Lithuanian Language) and Frazeologijos žodynas (Dictionary of Phraseology) as a research basis, the article endeavours to show the originality and individuality of the similes employed by Katiliškis. A simile is composed by comparing two things on the basis of some not so obvious feature that they have in common. In this article they are considered to consist of three components: 1) the thing that will be compared (subject); 2) the thing that the subject will be compared to (image); 3) the basis for comparison. The similes of the novel were divided into semantic groups on the basis of the key word of the image (a noun or a nominalised part of speech) : 1) person, 2) body, 3) animal, 4) plant, 5) natural phenomena, 6) religion, 7) everyday life, 8) relationships. The similes used in relation to the main characters of the novel most often belonged to the following semantic groups: Tilius – person, animal; Doveika – person, animal; Agnė – plant, natural phenomenon, animal; Monika – person, natural phenomena, plant. The image of the simile is quite often extended with an accompanying array of prepositional or postpositional indicators, conditions and subordinate clauses, therefore the semantic charge of the image is dissipated.