Adomas Mickevičius ir jo idėjos moderniojoje Lietuvoje
LTStraipsnyje pateikiama Adomo Mickevičiaus recepcijų sovietinio laikotarpio ir šiuolaikinėje lietuvių literatūros kritikoje apžvalga. Sumažėjęs dėmesys Mickevičiaus tautinės priklausomybės problemai straipsnyje aiškinamas pačios literatūros ir kultūros tyrinėjimo metodologinės nuostatos kaita. Vis labiau imama domėtis tekstais ir reiškiniais, kuriuose kryžiuojasi kelios kultūros, keli reikšmių sluoksniai. Interpretuoti Mickevičių šiuo atžvilgiu turėtų būti ambicingas uždavinys, nes tarybiniais metais susiklosčiusios stereotipinės ir vienpusiškos nacionalizmo retorika pagrįstos Mickevičiaus kūrybos ir jo idėjų interpretacijos vis dar labai stiprios. Straipsnyje minimos V. M. Putino, P. Juodelio, A. Patacko, E. Mieželaičio, Cz. Miloszo, J. Marcinkevičiaus, A. Piročkino Mickevičiaus interpretacijos. „Gražina“ ir „Konradas Valenrodas“ lietuvių kultūrinėje sąmonėje tarsi kompensuoja trūkstamą šlovingos praeities elementą – tautinį epą. Mickevičius ir romantinė Vilniaus mokykla vertinami kaip jau lietuviškai rašytos literatūros katalizatorius. Interpretuojant lietuviškąjį romantizmą, jo formų gyvastingumą, Mickevičiaus figūros neįmanoma apeiti. Mickevičiaus vertimai lietuvių literatūroje – kultūrinių vertybių rodiklis, glaudžiai susiję su tautinės minties raidos istorija Mickevičius ilgą laiką jis buvo kone mitologiniu centru, sustingusia ikona, kurios interpretacijos ne kažin kiek tegalėjo nukrypti nuo atviros ar ezopine kalba užsimaskavusios tautiškumo ideologijos siūlomo pavyzdžio. Būtent todėl Mickevičius labiau žinomas kaip kelių eilučių, o ne didelių kūrinių autorius.Reikšminiai žodžiai: Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz); Draminės poemos; Komparatyvistika; Kultūriniai ryšiai; Kūrybos recepcija; Lenkų literatūra, XIX a.; Nacionalizmas; Petras Juodelis; Poezijos vertimas; Romantizmas; Vertimas; Adam Mickiewicz; Comparative literature; Creative reception; Cultural relations; Dramatic poems; Nationalism; Petras Juodelis; Poetry translation; Polish literature, 19th century; Romanticism; Translation.
ENThe debates around Mickicwicz's nationality and his belonging to Polish or Lithuanian culture withdrew into periphery since 1945. But interpretations of Mickiewicz and his works are mostly built on rhetoric of nationalism in that period (the biggest part of it takes Soviet times).Works of Mickiewicz and his personality became a symbol of esopic eloquence, a kind of pretext for cultural reflections and slogans of national solidarity. Most of the interpretations take for the starting point two controversial phrases of Mickiewicz: the very beginning of Pan Tadeusz and the sentence from the preface to Konrad Valenrod ("Lithuania entirely belongs to the past"). In many cases those phrases serve as merely pretext for analogies between Mickiewicz's and present times without pursuing the interpretations of poets texts. But two of them -Grazyna and Konrad Valenrodf are the most willingly interpreted texts among Lithuanians. In Lithuanian cultural reflection they have taken place of missing national epos. The most interesting exception from those tendencies is the article Light and the shadows of Pan Tadeusz by Petras Juodelis. The author discusses messianistic views of Mickiewicz which is quite untypical in Lithuanian reception of Mickiewicz. Lithuanians avoid to discuss political and messianistic views of Mickiewicz, but we can see the great impact of them on the very understanding of literature and poets mission. The best representer of such situation is Justinas Marcinkevičius and his historical dramas. [text from author]
