Orfėjas mokėjo lietuviškai

LTLiteratūros sociologijos tyrinėjimams skirtą rinktinę sudaro 27 tekstai, rašyti 1983–2005 m.: probleminiai literatūrologiniai straipsniai ir dabartinės lietuvių literatūros apžvalgos. Pirmajame rinktinės straipsnyje „Naujasis socialumas“ pristatomos autoriaus metodologinės nuostatos – sieti rašytojo kūrybą su gyvenamuoju laiku, sociokultūriniais kontekstais, o ne nagrinėti kaip imanentišką reiškinį. Rinktinėje kritikuojamas postmodernizmas už kultūrinį paviršutiniškumą, lengvabūdiškumą, vertybinį reliatyvizmą, manipuliavimą, pragmatizmą. Taip pat neigiamai vertinami ir postmodernizmu persiėmę autoriai, ypač A. Tereškino retorikos perteklius ir teorinio snobizmo apraiškos. Nagrinėjamos rašytojų socialumo problemos: autoriaus įvaizdis, asmens legenda, vardo mitas, atskleidžiant kultūros figūrų suvokimo stereotipus, įvaizdžių genezę ir funkcionavimą visuomenėje ir kultūroje. Individo ir sociumo ryšiai atsiskleidžia straipsnyje “Poetas ir jo aura”, skirtame H. Radausko kaip hermetiško esteto mito analizei ir sociologinei genezei, parodant meno autonomiškumo idėjos paradoksus.  Analizuodamas J. Strielkūno, S. Jonausko, K. Platelio, R. Rastausko, G. Grajausko, P. Bložės, S. Gedos, J. Juškaičio, H. Čigriejaus, R.Gavelio, Just. Marcinkevičiaus, A. Nykos-Niliūno, T. Venclovos kūrybą, autorius polemizuoja su jų vertinime įsigalėjusiais standartais. Tam pasitarnauja paraliteratūriniai kontekstai – biografiniai, ideologiniai, psichologiniai, istoriniai. Pabaigoje publikuojamas V. Kukulo straipsnis „Marijaus mąstymo horizontai“, skirtas pristatyti autorių kaip literatūrologą ir literatūros kritiką. .Reikšminiai žodžiai: Lietuvių literatūros kritika; Lietuvių poezija; Recenzijos; Lithuanian literary criticism; Lithuanian poetry; Literary reviews.

ENThe collection, dedicated to the research of sociology of literature, consists of 27 texts, written in 1983–2005: problem literaturological articles and reviews of contemporary Lithuanian literature. The first article of the collection “Naujasis socialumas” [The New Sociability] covers the presentation of methodological attitude of the author – to relate the writer’s creative work with the contemporary time, sociocultural contexts, and not to analyze as an immanent phenomenon. Postmodernism is criticized for its cultural superficiality, levity, moral relativism, manipulation, and pragmatism. Also negative ratings are given to the authors, saturated with postmodernism, particularly the abundance of A. Tereškinas’ rhetoric and manifestation of theoretical snobbism. The problems of sociability of writers are analyzed: the image of author, the legend of individual, the myth of name, revealing the stereotypes of perception of the figures of culture, the genesis of images, as well as the functioning in society and culture. The relationship between an individual and social environment unfolds in the article “Poetas ir jo aura” [The Poet and His Aura], dedicated to the analysis and sociological genesis of a myth of H. Radauskas, as a hermetic aesthete, exposing the paradoxes of the idea of autonomy of the art.  Analyzing the creative work of J. Strielkūnas, S. Jonauskas, K. Platelis, R. Rastauskas, G. Grajauskas, P. Bložė, S. Geda, J. Juškaitis, H. Čigriejus, R. Gavelis, Just. Marcinkevičius, A. Nyka-Niliūnas, and T. Venclova, the author disputes against the standards established in their assessment. Paraliterary contexts – biographic, ideological, psychological, and historical – serve for this purpose. The conclusion covers the publication of V. Kukulas’ article “Marijaus mąstymo horizontai” [The Horizons of Marijus’ Thoughts], aimed at presenting the author as a literary scholar and critic. .