Neparklupdyta mūza : lietuvių literatūra vokietmečiu

LTLietuvių kultūra, „užėjus vokiečiams“, išgyveno šakotą, turiningą, lemtingą savo raidos tarpsnį. Atgavus nepriklausomybę hitlerinė okupacija, pati trumpiausia ilgaamžėje Lietuvos okupacijų grandinėje, tampa objektyvaus mokslinio tyrinėjimo objektu. Tačiau lietuvių kultūros padėtis Ostlando teritorijoje vis dar nėra konkrečiau apibūdinta. Tai mažiausiai žinomas, beveik baltas lietuvių kultūros puslapis, į kurį verta atidžiau įsižiūrėti literatūrologo akimis. Apybraižoje pateikiama iki tol menkai tyrinėto literatūrinio gyvenimo ir kūrybos 1941–1944 metais analizė. Penkiuose knygos skyriuose iš gausios istorinės medžiagos, rašytojų dokumentikos kuriamas sodrus sociokultūrinis laikotarpio kontekstas, aptariama prozos, poezijos, dramos ir kritikos raida. Ano meto periodika, persijota karo cenzorių, tebėra turiningiausias savo faktūra kultūrinio gyvenimo veidrodis. Subyrėjus nepriklausomos valstybės institucijoms ir užgniaužus natūralią krašto ekonomikos raidą, kultūra iškyla kaip paskutinis savigynos pylimas, vienintelė dar prieinama savęs teigimo forma. Atsakingo savo tautai kūrėjo laikysena, stebima ir palaikoma gausios pogrindžio spaudos, nulemia masinį kultūros žmonių egzodą artėjant antrajai sovietinei okupacijai. Vokietmečiu šaknijasi daugelio Lietuvos menininkų, vėliau pagarsėjusių, debiutai. Čia užsimezga naujos meninio mąstymo kryptys, išsiskleidusios jau išeivijoje. Literatūra regi tautos gyvenimą istorijos vyksme, aprašo žmonių tremtis ir žūtis, ieško atspirties herojiškoje praeityje, liaudies mitologijoje, „žaliojo sodžiaus“ gyvenimo būde.Reikšminiai žodžiai: Nacistinė okupacija; Literatūra; Egzistencializmas; Totalitarizmas; Nepriklausomos asmenybės; Nazi occupation; Lithuanian literature; Existentialism; Totalitarianism; Independent personalities.

ENLithuanian culture during the German occupation underwent a branchy, interesting and fatal stage of its development. Hitler occupation – the shortest occupation in Lithuania’s history – has become an object of objective scientific research having regained independence. However, the situation of Lithuanian culture in the territory of Ostland has not yet been described more specifically. This page of Lithuanian culture is least known and it should be given a closer look by a literary scientist. The study presents the analysis of so far poorly investigated literary life and creation in 1941–1944. Five chapters of the book use abundant historical material and writers’ non-fiction to create a rich sociocultural context of the period and discuss the development of prose, poetry, drama and criticism. The contemporary periodicals, sifted by war censors, remain the mirror of cultural life richest in its facture. After the institutions of independent state were closed and the natural economic development of the country was suppressed culture emerged as the last rampart of self-defence, the only still available form of self-assertion. The bearing of a creator who is responsible to his nation, observed and supported by abundant underground press, determined the massive exodus of cultural figures on the eve of the second Soviet occupation. The debut of many Lithuanian artists, who later became famous, is rooted in the period of German occupation. It gave start to new artistic thinking trends that flourished in exodus. Literature sees the life of nation in the course of history, describes deportations and losses, searches for support in the heroic past, folk mythology and the “green village” lifestyle.