Romanas lavonais nuklotas : recenzija
LTRecenzija skirta aptarti Rimanto Juodvalkio romanui „Žūklonių kaimo lobiai". Pažymima, kad romano veiksmas vyksta realioje erdvėje - tarp Zarasų ir Utenos, netoli Salako, jame vaizduojamas XIX šimtmetis, pabrėžiamas anticarinių 1831 ir 1863 metų sukilimų dalyvių sąmonėjimas, lygiagrečiai pasakojama apie dvaro savininkų, jų parankinių žiaurumą, priešiškumą tautiniams interesams. Aptariama romano struktūra, pažymint tris jį sudarančias dalis. Recenzentas teigia, kad autorius neįninka į detalesnius buities ar etnografinius aprašymus, nesistengia individualizuoti veikėjų, nesirūpina ieškoti estetiškai paveikesnių literatūrinių priemonių. Jam svarbiau skubėti pranešti, kas, kur įvyko, bet ne analizuoti ir vaizduoti, kodėl ir kaip kažkas atsitiko. Atkreipiamas dėmesys, kad knygoje tiek daug nuotykių, raizgių kolizijų, paradoksiškų situacijų, kad pasakotojas vos spėja vytis įvykius ir pagaliau pats pasidaro daugiašakio siužeto įkaitu: dėl šalutinių epizodų bei siužetinių atsišakojimų gausos veiksmo eiga dažnai sulėtėja, pradeda trūkinėti. Teigiama, kad autoriui ne itin sekasi naudoti religinius simbolius ir vaizdinius, kurie tekste atrodo lyg atsitiktiniai. Daroma išvada, kad pagrindinis romano trūkumas yra intrigos stygius. Kryptį pasakojimui būtų galėjusios suteikti pavadinime minimų lobių paslaptys, tačiau jos atskleidžiamos be dramatiškesnių kolizijų, taip pat pastebima, kad autorius pamiršta kai kuriuos anksčiau minėtus epizodus. Recenzentas pasigenda ir stiliaus ieškojimų, o vieninteliu romano privalumu laiko išradingą siužetą.Reikšminiai žodžiai: Intriga; Istorinis romanas; Kompozicija; Lietuvių romanas; Rimantas Juodvalki; Rimantas Juodvalkis; Romanas; Struktūra; XXI a.romanas; Įvykis; Composition; Historical novel; Intrigue; Lithuanian Novel; Novel of the XXI century; Novel. Event; Rimantas Juodvalkis; Structure.
ENThe review discusses the novel “Žūklonių kaimo lobiai” [Treasures of Žūklonių Village] by Rimantas Juodvalkis. The act of the novel happens in a real place – between Zarasai and Utena, not far from Salakas. The novel depicts the 19th c., emphasises the increasing awareness of the participants of anti-Tsar rebellions of 1831 and 1863, and tells about the cruelty of manor owners and their assistants as well as hostility towards national interests. The review discusses the structure of the novel, noting its three parts. The reviewer argues that the author does not go into detailed household or ethnographic descriptions, attempt to individualise characters and search for aesthetically more effective figures of speech. He considers it to be more important to report what and when happened rather than analyse and illustrate why and how something happened. The book is full of adventures, tangled collisions and paradox situations, and the narrator hardly makes it together with events and finally becomes a hostage of this many-sided plot: due to secondary episodes and abundance of plot offshoots action often slows down and starts breaking. The reviewer states that the author is not particularly successful at using religious symbols and images that appear in the text as if accidentally. The reviewer draws the conclusion that the main drawback of the novel is lack of intrigue. The secrets of treasures mentioned in the title of the book could have been given direction to the plot; however, they are disclosed without any dramatic collisions. The author also seems to forget some previously mentioned episodes. The reviewer misses the quest for style and considers the inventive plot to be the only advantage of the novel.
