LTStudijoje „Vaižganto publicistikos literatūrinė raiška“ ryškinami svarbiausi Vaižganto publicistikos bruožai, aprašoma visuminė publicistikos charakteristika, nusakoma jos tipologija ir vieta lietuvių literatūrinės kultūros raidoje. Vaižgantas paskelbė šimtus įvairios apimties ir žanro darbų dešimtyse katalikiškos ir tautinės orientacijos laikraščių bei žurnalų. Su keliais periodiniais leidiniais – „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Tėvynės sargu“, „Vilniaus žiniomis“, „Viltimi“, „Rygos garsu“, „Lietuvos aidu“, „Nepriklausomąja Lietuva“, „Tauta“, „Trimitu“ – siejasi svarbiausi jo publicistikos koncentrai, žymintys jos tapsmo, brendimo ir dinamikos pakopas. Turtinga laiko realijų, minčių, idėjų ir žodžio raiškos formų, pažymėta ryškiu individualybės ženklu, Vaižganto publicistika yra gyvas lietuvių tautos atbudimo, valstybės atkūrimo ir tautos pilietinio ugdymo dešimtmečių liudijimas, nepralenktas savo aprėptų temų ir spręstų problemų visuotinumu. Studijoje Vaižganto publicistika visų pirma aptariama kaip menininko kūryba, savo raiškos pavidalais artėjanti prie grožinio žodžio. Gausūs ir įvairūs tekstai aptariami trimis literatūriniais aspektais – žanro, pasakojimo ir kalbos bei stiliaus. Peržvelgiant Vaižganto publicistiką ryškinama žanrinė įvairovė, publicistinių žanrų transformacijos į beletristinius, pasakotojo paveikslas, jo pozicija ir vartojamos naracijos formos, kalbos šaltiniai, leksikos sluoksniai ir stiliaus tipai, žodžio metaforizacija bei sakinio retorika. Vaižganto publicistikoje išryškėja tradicijų, naujovių ir „vaižgantizmo“ – romantizuoto realizmo – dermė.Reikšminiai žodžiai: Kalba; Literatūrinė raiška; Pasakojimas; Publicistika; Stilius; Vaižgantas; Žanras; Genre; Language; Languge; Literary Expression; Narration; Narrative; Social and political writings; Style; Vaižgantas.
EN"Vaižganto publicistikos literatūrinė išraiška" study [Literary Expression of Vaižgantas Journalism Writings] highlights the key features of author’s journalism works, describes general characteristics of his writings, identifies their typology and the place in the Lithuanian literary culture development. Vaižgantas published hundreds of writings of various scopes and genres in tens of newspapers and magazines of Catholic and national orientation. His most important journalism concentres denominating stages of his transformation, growing mature and dynamics are linked with the following periodicals: "Žemaičių ir Lietuvos apžvalga", "Tėvynės sargas", "Vilniaus žinios”, "Viltis“, "Rygos garsas", "Lietuvos aidas”, "Nepriklausomoji Lietuva", "Tauta", "Trimitas". Vaižgantas' journalism writings, rich in time realities, diversity of expressions of thoughts, ideas and word, marked with distinctive individuality, represent live testimony of the decades of wakening of the Lithuanian nation, state restoration and nation's development, not surpassed yet by universality of the topics covered and issues handled. The author discusses the writings of Vaižgantas first of all in the light of artist's creation, approaching the word of fiction in its forms of expression. Abundant and diverse texts are discussed in three literary aspects - genre, narration and language and style. Reviewing the journalism works by genre diversity, transformations of journalism genres into fictional, narrator's image, his position and narration forms used, sources of language, vocabulary layers and types of style, word metaphorisation and sentence rhetoric are highlighted. Harmony of traditions, innovations and "Vaižgantas style of romanticised realism is manifested in the Vaižgantas' journalistic writings.