Vytautas Mačernis ir jo karta

LTStudijoje, kurios pavadinimas, pasak autorės, galėtų būti „žemininkai“, siekiama atskleisti kartos savimonę, ryškėjančią publicistiniuose rašiniuose, eilėraščiuose, ir leidžiančią ieškoti bendrų, vienijančių prasmių. Knygą sudaro trys dalys: pirmojoje apžvelgiamas kartos formavimosi kelias iki „Žemės“ antologijos apsirodymo; antrojoje aptariama generacijos pradininko ir lyderio Mačernio kūryba, trečioji skiriama likusių žemininkų kartos atstovų kūrybos apžvalgai. Pirmasis žemininkų lyrikos aspektas susijęs su valstietiškąja kultūra, jos gilumine recepcija, galutinai perkeliančią žemės temą iš liaudiškosios kultūros plotmės į individualiąją. Stebimas egzistencinės problematikos stiprėjimas. Aktualizuota kovos, kaip svarbiausio būties principo, paradigma, siekiant patirti žemiškosios egzistencijos pilnatvę ir išsipildymą. Svarbi yra kūryba, įprasminanti gyvenimą, sustabdanti akimirką, fiksuojanti poetinės sąmonės nutikimus. Destruktyvaus pasaulio vaizdų, absurdo situacijų, kai susiduria žmogus ir pasaulis, daugėja karo metu rašytuose eilėraščiuose. Lyrinio subjekto statusą poetų žemininkų kūryboje lėmė iš egzistencinės filosofijos perimtas neigiamas minios žmogaus ir nuasmeninto kasdieniškojo buvimo vertinimas. Dažniausiai pasirenkami keliautojo, užkariautojo, kūrėjo tematiniai vaidmenys. Esminis žemininkų įnašas į lietuvių literatūrą – amžiaus viduryje įvykdyta poetinės kalbos reforma, suardžiusi dainingąjį eilėraščio tipą, pakeitusi jį modernaus teksto struktūromis, semiantis patirties daugiausia iš prancūzų ir austrų – vokiečių lyrikos, kuriant modernaus teksto klasiką.Reikšminiai žodžiai: Vytautas Mačernis; Poezija; Egzistencializmas; Simbolizmas; Metafora; Semantinis laukas; Vytautas Mačernis; Poetry; Existentialism; Symbolism; Metaphor; Semantic field.

ENThe study, which, according to the author could be called "Žemininkai", seeks to reveals the self-consciousness of the generation emerging in publicist writings, poems and enabling to search for common uniting meanings. The book consists of three parts: the first part reviews the path of the generation formation before the emergence of the analogy of the land (”Žemė”). The second part discusses the works of Mačernis – the pioneer and leader of the generation. The third part reviews the works by the other representatives of the generation of “žemininkai”. The first aspect of the lyrics of “Žemininkai” is related to the culture of peasantry, its deep reception, which transfers the theme of land from the domain of the popular culture to the individual domain. The strengthening of the existential issue is observed. The paradigm of fight as the key principle of existence seeking to experience the fullness of the natural life is emphasised. Creation providing the sense of life and freezing its moment is very important. The number of destructive images of the world and absurd situations of collisions between man and the world is increasing in poems composed in times of war. The status of a lyrical subject in works by poets “žemininkai” originates from negative evaluation of a man of masses and depersonalised everyday life taken from the existential philosophy. The most frequent thematic roles are those of a traveller, conqueror and creator. The key contribution of “žemininkai” to Lithuanian literature is the reform of the poetic language performed in the middle of the century. This reform destroyed the melodious type of the poem by replacing it with structures of modern texts.