Vytautas Mačernis ir Vakarų kultūros kontekstai

LTStudijoje apžvelgiami Vytauto Mačernio kūrybos sąlyčio taškai su Vakarų literatūra. Bandoma nušviesti giluminį, dvasinį sąryšį su mėgtais rašytojais; lietuvių ir pasaulio kultūros reiškiniai gretinami ir giminystės, ir tipologijos požiūriu. Pirmame skyriuje „Vytauto Mačernio ir Oskaro Milašiaus metafizika“ poetų pažinimo koncepcijos suartėja, sprendžiant metafizinės kilmės problemą. Atrandami mistiniai namai, kurie virsta archetipine tikrove, dvasinių vertybių saugykla. Antrajame skyriuje „Pro egzistencializmo prizmę: Williamas Shakespeare'as Vytauto Mačernio kūrybinio brendimo kelyje“ reziumuojamas esminių Mačernio ir Shakespeare'o recepcijų artimumas: iškeltas būties prasmės klausimas lieka neišsprendžiama lygtimi; globalinis būties nerimas aktualizuojamas per nuolatinės kaitos idėją; savo egzistenciją apmąstančiam herojui būdingas centriškumas, narciziškumas. Darbe pristatoma išsami Mačernio sonetų struktūros analizė, kurioje akcentuojamas jų ryšys su šekspyriškuoju bei itališkuoju soneto kanonu. Trečiame knygos skyriuje „Epifanijos plastika ir dėsningumai“ Mačernio „Vizijos“ pirmą kartą tyrinėjamos Vakarų poetų (Blake'o, Keatso, Poe ir Longfellow) epifaniškos kūrybos kontekste. Studijoje naujai traktuojamas ir Mačernio kūrybos tautiškumo klausimas (paskutinis skyrius „Mačernis ir žemininkai“). Pripažįstamas žemaitiškojo mentaliteto ir baltiškųjų mitologinių prasmių reikšmingumas, tačiau akcentuojamos Mačernio ir kitų žemininkų pastangos atsiriboti nuo neoromantikų tradicijos, savaip įprasminti ryšį su žeme ir atsigręžti į platesnius Vakarų kultūros horizontus.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių poezija; Modernizmas; Viljamas Šekspyras (William Shakespeare); Sonetas; Vakarų kultūra; Vytautas Mačernis; Žemininkai; Lithuanian poetry; Modernism; Shakespeare and Lithuanian literature; Sonet; Vytautas Mačernis; Western Culture; Žemininkai.

ENThe study overviews the points of contact of the works of Vytautas Mačernis and Western literature. It attempts to reveal a deep spiritual relationship with his favoured writers; Lithuanian and global cultural phenomena are contrasted from the point of view of affinity and typology. The first chapter “Metaphysics of Vytautas Mačernis and Oscar Milosz” makes the concepts of knowing the poets closer when solving the problem of metaphysical origin. The second chapter “Through the prism of existentialism: William Shakespeare on the road of creative maturity of Vytautas Mačernis” resumes the proximity of essential receptions of Mačernis and Shakespeare: the issue of the meaning of being remains an unsolved equation; the global worry of being is made relevant through the idea of constant change; the character who reflects upon his existence can be characterised by egocentricity and narcissism. The study presents an exhaustive analysis of the structure of Mačernis’ sonnets, which emphasises their relationship with the Shakespearian and Italian sonnet canon. The third chapter “Plasticity and consistent patterns of epiphany” for the first time explores Mačernis’ “Vizijos” [Visions] in the context of epiphany works of Western poets (Blake, Keats, Poe and Longfellow). The study newly treats the issue of nationality in Mačernis’ works (the last chapter “Mačernis and Lithuanian land poets žemininkai”). It admits the significance of Samogitian mentality and Baltic mythological meanings, yet highlights the efforts of Mačernis and other žemininkai to disassociate themselves from the neo-romanticism tradition and to originally give sense to the relationship with land as well as take a look at the broader horizon of Western culture.