Giesmininko kelias
LTE. Aleksandravičiaus biografinė apybraiža apie vyskupą Antaną Baranauską parašyta paakinus poetui ir visuomenės veikėjui Krzysztofui Czyzcwskiui. Rašydamas knygą, autorius pirmiausia mąstė apie lenkų skaitytoją, nes vienu metu buvo rengiamas spaudai lenkiškas knygelės vertimas šalia lietuviškosios jos versijos. Lomžos archyvuose dar yra neliestų, istorikų menkai panaudotų šaltinių, galinčių praplėsti akiratį tuose A. Baranausko gyvenimo epizoduose, kurie iki šiolei nebuvo malonūs moderniai lietuvių sąmonei. Vėlyvasis A. Baranausko gyvenimas tarsi nepelnytai yra likęs be dėmesio. E. Aleksandravičius – žinomas XIX amžiaus kultūros istorikas, ėmėsi tokios vyskupo A. Baranausko gyvenimo apybraižos, kuri išplaukia iš kultūros istorijos interesų. Sumanymo esmė – parašyti apybraižą, kuri atlieptų besikeičiančio dabartinių lenkų ir lietuvių gyvenimo poreikius, peržiūrėti savųjų nacionalinių hagiografijų atmintis, grąžinti daugiakultūrinių mūsų herojų, padalijusių talentą abiem tautoms, pasirinkimų sudėtingumą. Monografijoje gausu interpretacijų, kurios pakeičia rampos šviesas ir tolerantiškiau įsižiūri į kone familiariai atrodančių herojų veidus. Pasinaudodamas ligšioliniais A. Baranausko biografijos tyrinėtojų darbais, vienu kitu archyvų saugyklose saugomų vyskupo dokumentų pluoštu, autorius siekė lakoniškais brūkštelėjimais nupiešti šio iškilaus, prieštaringo, daugelio talentų žmogaus gyvenimo kelią. „Giesmininko kelias“ (Drogm wieszcza) geriausiai išreiškia sumanymo esmę. Tuo norėta parodyti, kaip ir su kokiu bagažu ateita iki Seinų vyskupo sosto, kas turėta svajonėse ir planuose, mąstant ir elgiantis būtent taip, kaip darė A. Baranauskas.Reikšminiai žodžiai: Antanas Baranauskas; Biografija; Gyvenimas; Komparatyvistika; Kūryba; Lietuvių kultūra; Literatūra; Lietuvių-lenkų santykiai; Palikimas; Poezija; Socialinis kontekstas; Tautinis identitetas; Veikla; Activity; Antanas Baranauskas; Biography; Heritage; Life; Lithuanian culture; Lithuanian literature; Lithuanian-Polish relations; National identity; Poetry; Social context.
- Antanas Baranauskas : gyvenimo tekstas ir tekstų gyvenimai / Paulius Subačius. Vilnius : Aidai, 2009. 216 p.
- Apie sunkiausiai įveikiamą dvarų atskirties formą / Paulius V. Subačius. Dvaras modernėjančioje Lietuvoje : XIX a. antra pusė - XX a. pirma pusė / sudarytojai Giedrė Jankevičiūtė, Dangiras Mačiulis. Vilnius: E. Karpavičiaus leidykla, 2005. P. 27-32.
- Asmenybės ir epochos ryšiai istorinėje biografijoje : recenzija / Darius Žiemelis. Lituanistica. 2011, Nr. 2, p. 214-219.
- Conflicts over the language of additional services in the diocese of Sejny or Augustów in the second half of the nineteenth and early twentieth centuries / Algimantas Katilius. Studia Ełckie. 2022, vol. 24, no. 4, p. 501-524.
- Dvasininkija ir lietuvybė : Katalikų bažnyčios atsinaujinimas Žemaičių vyskupijoje XIX a. 5-7-ajame dešimtmetyje / Ieva Šenavičienė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005. 473 p.
- From Baranowski to Baranauskas, from James to Ngũgĩ: post-colonial aspects of linguistic switch / Paweł Bukowiec. Studia interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej 2020, 13, p. 219-245.
- Karolina Praniauskaitė: "Do młodego Poety" ("Jaunajam Poetui") : eilėraščio istorija / Reda Griškaitė, Tomas Andriukonis. Archivum Lithuanicum. 2013, t. 15, p. 141-190.
- Katalikų dvasininkijos rengimas Seinų kunigų seminarijoje (XIX a. - XX a. pradžia) / Algimantas Katilius ; Lietuvos istorijos institutas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. 452 p.
- Konfesinis Antano Baranausko lietuviškosios kūrybos ištakų aspektas / Ieva Šenavičienė. Archivum Lithuanicum. 2004, t. 6, p. 165-176.
- Kražių skerdynės 1893 m. lapkričio 10 d / Dangiras Mačiulis, Darius Staliūnas. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2022. 767 p.
- Kunigas Adolfas Sabaliauskas (1873-1950): įsižiūrint į folkloristo profilį / Vilma Daugirdaitė. Lituanistica. 2023, Nr. 3, p. 241-268.
- Lietuviškojo ir indiškojo nacionalizmo sąsajos: matristinis aspektas (XIX a. pab.-XX a. pr.) / Daiva Tamošaitytė. Sigitas Geda: pasaulinės kultūros lietuvinimas / sudarytojas Antanas Andrijauskas. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2010. P. 412-432, 570-571.
- Lietuvių kalba ir jos vartotojai imperatoriškojoje Sankt Peterburgo Romos katalikų dvasinėje akademijoje XIX amžiaus pabaigoje / Vilma Žaltauskaitė. Archivum Lithuanicum. 2009, t. 11, p. 277-304.
- Literature as a performative act; Nation as literature. Nineteenth-century Lithuanian literature from a Slavonic perspective / Paweł Bukowiec. Historische Litauen als Perspektive für die Slavistik: verflochtene Narrative und Identitäten / herausgegeben von Monika Bednarczuk und Marion Rutz. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2022. P. 255-268.
- Paklusnūs žmonės. Romos katalikų dvasininkų sociokultūrinė laikysena XIX a. II pusės Lietuvoje / Vilma Žaltauskaitė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2022. 158 p.
- Protestantismus und nationale Bewegung bei den Litauern im Russischen Kaiserreich und in Preußen seit der Mitte des 19. Jahrhunderts / Silva Pocytė. Protestantismus in den baltischen Landen und in Litauen: Nation und Konfession vom 16. Jahrhundert bis 1918 / Matthias Asche, Werner Buchholz, Mathias Niendorf, Patrick Schiele, Anton Schindling (Hgg.). Münster : Aschendorff Verlag, 2021. P. 279-303.
- Spaudos draudimo drama / Juozas Brazauskas. Lietuviškos spaudos atgavimo šimtmetis: praeities ir dabarties sąsajos : mokslinės konferencijos medžiaga, Panevėžys, 2004 04 21. Panevėžys, 2004. P. 15-20.
- Vyskupo Antano Baranausko religinės pasaulėjautos nulemtos muzikinės aspiracijos. Giesmės / Daiva Kšanienė. Tiltai. Priedas. 2004, Nr. 25, p. 256-278.
- Vyskupo kasdienybė : nutylėtas sufraganas Antanas Baranauskas / Paulius Subačius. Lietuvos etnologija. 2006, 5 (14), p. 65-74.
