Bibliofilija ir asmenybė: abipusė kūryba
LTStraipsnyje nagrinėjama aktuali knygotyros problematika, atskleidžiama bibliofilijos esmė, gilinamasi į bibliofiliją kaip į kultūros reiškinį, apibūdinami asmenybės ir bibliofilijos sąveikos ypatumai. Bibliofilija, „meilės knygai" terminas. Prisirišimo prie knygos lygmuo priklauso nuo individo poreikių, skaitymo tradicijos, individualaus „skaitymo malonumo" pojūčio ir jo reikmės ir t.t. Per bibliofilinės bibliotekos kūriniškumą, subjekto (kūrėjo bibliofilo) ir objekto (jo kuriamos bibliotekos) neatskiriamumą (bibliofilas renka biblioteką, kaip kad kūrėjas kuria kūrinį, ir atvirkščiai - kūrinys veikia, „kuria" autorių - bibliofilą) prieiname prie išvados, jog bibliofilijos diskurse asmenybė yra lemiamoji paradigma. Šis bibliofilijos subjekto ir objekto fenomenologinis neatskiriamumas įkūnija bibliofilijos esmę. Straipsnyje trumpai pristatyti J. Lelewelio, A. E. Nordenskioldo, T. Niewodniczanskio, K. Varnelio, V. Daumanto, P. Jakšto ir kiti portretai sudaro tam tikrą bibliofilų asmenybių paralelių foną. Bibliofilui būtini tokie asmens bruožai kaip darbštumas, erudicija, specialios žinios, bet svarbiausia - tai, kas yra „duota“, ko išmokti neįmanoma (įgimti bibliofiliniai gabumai, pašaukimas). Visų šių asmenybės bruožų įvairiopa vienovė suponuoja vidinę (dvasinę) aristokratinę bibliofilo laikyseną. Klasikiniame psichologiniame bibliofilo paveiksle susipina įvairiausios asmenybių savybės, bet bibliofilui „par excellence“ priskirtini bruožai vis dėlto dominuoja. Epocha, specifinės jos socialinės, politinės ir ypač kultūrinės sąlygos daro įtaką asmenybės formavimuisi, tačiau bibliofilo asmenybės psichologinio portreto bruožai išlieka tie patys.Reikšminiai žodžiai: Asmeninės bibliotekos; Bibliofilai; Bibliofilija; Kazys Varnelis; Kolekcininkai; Retos knygos; Bibliophils; Bibliophily; Collectors: Rare books; Kazys Varnelis; Personal library.
ENThe paper examines the relevant problems of the book science, reveals the essence of bibliophilia, studies bibliophilia as a cultural phenomenon, and describes the peculiarities of personality and bibliophilia interaction. Bibliophilia literally means love for a book. The level of attachment to the book depends on personal needs, reading tradition, individual sense and necessity of “pleasure of reading”, etc. A creative aspect of bibliophile library, the inseparability of the subject (creator bibliophile) and the object (his created library) (a bibliophile collects the library as the creator creates a work and vice versa – a work affects, “creates” the author, i.e. bibliophile) lead to the conclusion that personality is the decisive paradigm in the bibliophilia discourse. This phenomenological inseparability of the subject and object of bibliophilia embodies its essence. The paper briefly presents the portraits of Joachim Lelewel, Adolf Erik Nordenskiöld, Tomasz Niewodniczański, Kazys Varnelis, Vladas Daumantas, Petras Jakštas and others, which form a certain background of parallel bibliophile personalities. A bibliophile must possess personal traits such as diligence, erudition, special knowledge, but most important is the inherent qualities that cannot be learned. The diverse unity of all these personal traits supposes the inner (spiritual) aristocratic bearing of a bibliophile. The classical psychological portrait of a bibliophile combines various personal qualities; however, the qualities that are par excellence attributed to a bibliophile prevail. The epoch and its specific social, political and particularly cultural conditions affect the formation of a personality, yet the features of a psychological portrait of a bibliophile personality remain the same.
