А. Ахматова в переводах Ю. Вайчюнайте
LTRemiantis A. Achmatovos poezijos vertimų į lietuvių kalbą analize, straipsnyje keliamas klausimas, kas apsprendžia vertėjo pasirinkimą versti tą ar kitą autorių bei jo kūrinį. Kaip viena iš prielaidų analizuojamas autoriaus ir vertėjo pasaulėjautos ir pasaulėžiūros artumas, ideostiliaus raiškos formų ir būdų, perteikiančių pasaulio suvokimą, bendrumas ir netgi tapatumas. Meninio teksto vertimas straipsnyje traktuojamas kaip viena iš tarpkultūrinės komunikacijos formų – kultūrų dialogas, – pasireiškiantis per artimų savo kūrybine dvasia poetų dialogą, kurio rezultatas, išverstas tekstas, integruojamas į nacionalinę vertimo kalbos kultūrą, praturtindamas ją savo mentaliniu, nacionaliniu savitumu, įtakodamas vertimo kalbos kultūros vystymąsi ir tapdamas universaliosios pasaulio suvokimo koncepcijos dalimi bei savotišku jos matu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Interpretacija; Kontekstas; Literatūros recepcija; Vertimas; Rusų poezija; Suvokimas; Tekstas; Vertimai; Vertimas; Context; Interpretation; Literary reception; Russian poetry; Perception; Text; Translation; Verse.
ENBased on the analysis of the Lithuanian translations of A. Achmatova's poetry, a question is raised in the article what determines the translator's choice to translate one or another author and his/her works. Closeness of world views and attitudes between the author and translator, common and even identical idea style expression forms and modes revealing understanding of the world are analysed as one of presumptions. Literary translation is treated as one of intercultural communication forms - dialogue between cultures - expressed though a dialogue of poets sharing similar creative spirit, the outcome of which, i.e. translated text is integrated into the national culture of the target language, enriching it with its mental, national peculiarity, influencing further development of the target language culture and becoming a part of the universal world understanding concept and its peculiar measure unit.
