"Русская", "литовская", "еврейская" позиции лирического субъекта Е. Шкляра

LTStraipsnyje nagrinėjama žinomo tarpukario Lietuvos rusų poeto bei lietuvių poezijos vertėjo Eugenijaus Škliaro poezija. Žydų kilmės rusų emigranto, grįžusio po Pirmojo pasaulinio karo į Lietuvą kaip į savo gimtinę, kūryboje persipynė skirtingos nacionalinės kultūrinės orientacijos. Dalį jo eilėraščių sudaro tipiška išeivijos poezija su nostalgiškais rusų peizažais, svajonėmis sugrįžti į atgimusią tėvynę ir rusų kultūros tradicijų motyvais. Žydiškos ir tiesiog sionistinės tematikos eilėraščių subjektas tapatina savo likimą su žydų tautos istorijos vingiais. Kartu Lietuva vadinama tėvyne, savuoju kraštu, jos praeities didvyriai priešpastatomi rusų užkariautojams, o lietuviškos tematikos eilėraščių subjektas priskiria save prie lietuvių poetų. Lyrikos subjekto „lietuviška“ pozicija įgalino tarpukario kritiką (F. Kirša, R. Striupas, J. Paleckis, B. Orečkinas, iš dalies L. Gira) traktuoti Škliarą kaip lietuvių poetą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Eugenijus Škliaras; Lietuvos literatūra rusų kalba; Lyrinis subjektas; Poezija; Rusijos žydų literatūra; Rusų emigrantų literatūra; Tarpkultūrinė orientacija; Vertimai; Eugenijus Škliaras; Interculture orientation; Literature of Russian Jews; Literature of Russian emigrants; Lithuanian literature in Russian; Lyric subject; Poetry; Translations.

ENThe article analyses poetry by a well-known Lithuanian interwar Russian poet and translator of Lithuanian poetry Eugenijus Škliaras. Different orientations of national culture intermingled in works of this Russian emigrant of Jewish origin who returned back to his motherland Lithuanian after World War I. Some of his works are typical emigrant poetry with nostalgic Russian landscapes, dreams of returning back to the revived motherland and traditional Russian motives. The subject of poems with Jewish and Zionistic theme is identified with curves in the history of the Jewish people. At the same time Lithuania is called the motherland, the native land, and her past heroes are opposed to Russian invaders, and characters of poems with Lithuanian themes are identified with Lithuanian poets. The “Lithuanian” position of the lyrical character encouraged the interwar critics (F. Kirša, R. Striupas, J. Paleckis, B. Orečkinas, partially L. Gira) to consider Eugenijus Škliaras as a Lithuanian poet.