Moksleivių ir studentų mintys apie kalbos kultūrą

LTMokiniai, studentai – tai rytdienos mokytojai, gydytojai, inžinieriai, darbininkai, t. y. rytdienos visuomenė. Todėl svarbu, kokią poziciją užims šiandienos jaunuolis. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kokią nuomonę apie kalbą, kalbėjimą, kalbos kultūrą, kalbininkus turi susidarę Šiaulių konservatorijos moksleiviai ir studentai. Iš viso buvo apklausti 52 moksleiviai ir studentai, kuriems buvo skaitytas kalbos kultūros kursas. Šia apklausa nesiekiama plačių apibendrinimų, tačiau keletą ryškių visuomenėje vyraujančių tendencijų pastebėti galima. Daugeliui kalbos kultūra yra „gramatika, stilius, leksika, skyryba, rašyba, kirčiavimas“, „mokslas apie kalbą, taisyklingą kalbėjimą“, „pamoka, kurioje mokoma lietuviškai šnekėti“. „Kalbos kultūra – tai bendrinė kalba. O paprasčiau – gražus, „tvarkingas kalbėjimas“. Dar kalbos kultūra aiškinama kaip „žmogaus puošmena“, „tautos turtas“, „mokslo šaka, kurios dėka lietuvių kalba išlieka taisyklinga“. Ji ir „kiekvienos valstybės turtas, kuris turi būti saugomas, tobulinamas, puoselėjamas“, nes yra „bendravimo kultūros dalis“. Kaip matyti, kalbos kultūros samprata, objektas arba labai išplečiamas, jai priskiriama viskas, kas žinoma apie kalbą, arba labai susiaurinamas, kalbos kultūrą apibrėžiant kaip šnekėjimą, „priemonę gražiai lietuviškai išsakyti savo mintis, susišnekėti“. Todėl kyla labai svarbi problema – koks turėtų būti kalbos kultūros, kaip mokomojo dalyko, turinys, kaip ją dėstyti, kad jaunuoliams būtų įdomu, patrauklu, kad ilgai išliktų atmintyje ir turėtų praktinę naudą.Reikšminiai žodžiai: Kalbos kultūra, valstybinis kalbos įstatymas; Studentai, mokiniai, kalbos kultūra; Students, language culture; The culture of language, the official language law.

ENPupils and students are future teachers, doctors, engineers or workers, i.e. the society of tomorrow. It is therefore important what position a young person of today will occupy. The aim of the study was to ascertain the opinion of pupils and students from Šiauliai Conservatory about language, speaking, language culture and linguists. 52 pupils and students who attended the course on language culture were surveyed. This survey does not seek broad generalisations; however, a few pronounced tendencies prevailing in society might be observed. Many respondents described language culture as “grammar, style, lexis, punctuation, spelling, accentuation”, “science about language and correct speaking”, “a class in which Lithuanian speaking is taught”, “language culture is the standard language, to put it simply, it is a nice, “right speaking”. Language culture is also interpreted as “the one that adorns an individual”, “the asset of the nation”, “the branch of science that helps the Lithuanian language to remain correct”. It is also “the asset of every state, which has to be protected, developed and cherished”, because it is “a part of the communication culture”. Responses show that either the concept and object of the language culture are greatly broadened and everything that is known about language is attributed to them or they are significantly narrowed and language culture is defined as speaking, “a means to express your thoughts in a nice Lithuanian manner, to communicate”. A very important problem thus emerges: What should be the content of language culture as a subject? How should it be taught in order to make it interesting and attractive to young people so that it stays in their minds for long and brings practical benefits?.