Gretinamosios semantikos kognityvinis aspektas

LTXX amžiaus pabaigoje kognityvinė lingvistika tapo svarbiausia kalbos studijų, ypač semantikos, metodologija. Atsirado naujas supratimas ir nauja koncepcija – tai žvilgsnis į tą patį objektą, tik iš kitos pusės. Naujas požiūris ištobulino komponentinės analizės metodą, kurio pagrindas – reikšmės skaidymas į komponentus, požymius, semas. Kognityvinė lingvistika orientuota į sintezę – semantinį reiškinių ryšį su visu sąmonės turiniu. Svarbu pabrėžti, kad semantikos ir kontrastinės semantikos objektas nėra koncepcijos kaip tokios analizė, bet koncepcijos savybių išraiška kalboje, t.y. išraiška kalbos sistemos vienetuose. Straipsnyje analizuojami keturi susidūrimo punktai, kurių rezultatas yra gilesnis reikšmės supratimas palyginus jį su tyrimais, orientuotais į gretinamosios semantikos struktūrą. Tai apima žodžių ryšių aktualizavimą leksinėje sistemoje, vidinių žodžio formų aktualizavimą (nominacijos motyvavimą), kultūrinių komponentų aktualizavimą ir koncepcines metaforas. Visose minėtose kalbos rūšyse naudojami atsitiktiniai atitinkamos koncepcijos rinkiniai, kurie kalbos akto dalyvių sąmonėje sukelia dar daugiau asociacijų. Šių fenomenų susidūrimas atskleidžia specifines pasaulio supratimo skirtingose kultūrose ir kalbos bendruomenėse savybes.Reikšminiai žodžiai: Semema; Konceptas; Vertė; Vidinė forma; Aktualizacija; Konceptualioji metafora; Sememe; Concept; Value; Inner form; Acutalisation; Conceptual metaphor.

ENBy the end of the 20th century cognitive linguistics became the most important methodology in language studies, especially in semantics. The term of ceoncept replaced the term of meaning. New standpoint has also contributed to the studies of the content of words and linguistic expressions in contrastive semantics. It is necessary to emphasise that the object of semantics and contrastive semantics is not the study of the concept as a whole but the expression of attributes of the concept in the language, i.e. in the units of the language system. We discuss four points of confrontation which result from a broader understanding of meaning compared to structure oriented research of contrastive semantics. These include actualisation of the relations of the word in a lexical system (valeur), actualisation of the inner form of the word (motivation of nomination), actualisation of cultural components and conceptual metaphors. All these kinds of language use set free the attributes of the respective concept and arouse more associations in the mind of participants of a speech act. Confrontation of such phenomena discloses specific features in the understanding of the world in different cultural and linguistic communities.Cognitive Aspect of Contrastive Semantics.