Lietuvos paauglių sąmoningo savęs žalojimo ir stresą keliančios gyvenimo patirties sąsajos

LTDarbo tikslas – atskleisti 15–17 metų Lietuvos moksleivių sąmoningo savęs žalojimo ir stresą keliančios gyvenimo patirties sąsajas. Duomenų surinkimo metodas – anoniminė apklausa, kurios metu panaudotas Gyvenimo būdo ir prisitaikymo klausimynas. Pagrindinis sąmoningo savęs žalojimo ir stresą keliančios patirties ryšių analizės metodas – dvejetainė logistinė regresinė analizė. Dažniausiai paauglių įvardijama problema yra sunkumai dėl mokslo. Ją paminėjo beveik du trečdaliai (63%) paauglių. Merginoms sąmoningo savęs žalojimo tikimybę 2,99 karto didino šeimos narių bandymai nusižudyti, 2,38 – patirtos problemos su policija, 2,21 – draugų bandymai nusižudyti, 2,14 – rimti barniai ar muštynės su tėvais, 1,96 – sunkumai bendraujant su savo vaikinu, 1,72 – patyčios, patiriamos mokykloje, ir 1,68 – nesutarimai ar muštynės su draugais. Vaikinams save žalojančio elgesio tikimybę 10,47 karto didino nerimas dėl savo lytinės orientacijos, 8,92 – patirta seksualinė prievarta, 8,36 – šeimos narių bandymai nusižudyti ir 3,28 – sunkumai dėl mokslo. Stresą kelianti gyvenimo patirtis didina paauglių sąmoningo savęs žalojimo tikimybę. Merginų sąmoningo savęs žalojimo tikimybė labiausiai susijusi su šeimos narių ar draugų bandymais nusižudyti, problemomis su policija, barniais, nesutarimais ar muštynėmis su tėvais ar draugais, santykių su vaikinu sunkumais ir patyčiomis, patiriamomis mokykloje. Vaikinams ši tikimybė labiausiai susijusi su nerimu dėl lytinės orientacijos, patirta seksualine prievarta, šeimos narių bandymais žudytis ir su sunkumais moksle. Mokinių savižudybių prevencijos programose būtina atsižvelgti į lytims būdingus savižudiško elgesio rizikos veiksnių skirtumus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvejetainė logistinė regresinė analizė; Paaugliai; Stresą kelianti gyvenimo patirtis; Sąmoningas savęs žalojimas; Adolescents; Binary logistic regression analysis; Deliberate self-harm; Stressful life events.

ENThe aim of the research is to establish correlation of deliberate self–harm and stressful life events in adolescence in Lithuania. The method of data gathering – anonymous survey during which the questionnaire of Lifestyle and Coping is used. The main method used to analyze relations of deliberate self–harming and stressful life events – binary logistic regression analysis. The reason most often mentioned by adolescents – difficulties related to studies. It was named by almost two thirds (63%) of adolescents. Family members attempt to commit a suicide increases probability of deliberate selfharm derived among girls by 2.99, problems with police – 2.38, friends attempt to commit suicide – 2.21, variances, disagreements or fights with parents – 2.14, difficulties in relations with a boyfriend – 1.96, bullying at school – 1.72 and variances, disagreements or fights with friends – 1.68.Experienced concerns about sexual orientation increases probability of deliberate self-harm derived among boys by 10.47, sexual abuse – 8.92, suicidal attempts of family members – 8.36 and difficulties while studying – 3.28. The experience of stressful life events increases the possibility of deliberate self–harm among adolescents. The probability of deliberate self-harm among girls is mostly related to suicide attempts of family members or friends, problems with police, variances, disagreements or fights with parents or friends, difficulties in relations with a boyfriend, and bullying at school. Such probability of deliberate self-harm among boys is mostly related to concerns about sexual orientation, sexual abuse, suicidal attempts of family members and difficulties while studying. In the programs of schoolchildren' suicide prevention it is essential to take into account the differences of risk factors of suicidal behavior that is typical for genders. [From the publication]