Garsų pasaulis ir jo raiška Juozo Baltušio "Sakmėje apie Juzą"

LTGarsų semantinio lauko tyrimas tekste – vienas galimų grožinio kūrinio analizės aspektų, kuris turėtų padėti išryškinti kuriamos erdvės akustinę charakteristiką, atskleisti rašytojo vaizduojamo garsų pasaulio savitumą. Nustatyta, kad daugiausia ir įvairiausių garsų leksemų vartoja J. Baltušis, todėl detalesnei analizei pasirinktas šio rašytojo romanas „Sakmė apie Juzą“ (1983). Straipsnyje siekiama nustatyti: a) kokią garsus reiškiančią leksiką rašytojas vartoja; b) kokios semantinės charakteristikos jai būdingos; c) kokį garsų pasaulio vaizdą, kuriamą tekste, padeda išryškinti tokio pobūdžio leksikos analizė. J. Baltušis garsams pavadinti vartoja gausią įvairią ir konkrečios reikšmės leksiką. Didžiausią jos dalį sudaro veiksmažodžiai, kitų kalbos dalių nedaug. Garsus sukelia įvairūs garso skleidėjai. Daugiausia veiksmažodžių yra negyvųjų daiktų ir gamtos reiškinių garsams pavadinti. Iš gamtos reiškinių įvairiausiomis leksemomis pavadinami vandens garsai. Iš gyvūnų garsų maždaug pusė leksemų nusako paukščių garsus. Iš gyvulių dažniausiai ir įvairiausius garsus sukelia arkliai ir šunys, iš vabzdžių – bitės. Žmogaus garsams nusakyti vartojama mažiausiai leksemų, bet jos dažniausios (apie 200 kartų), didesnioji jų dalis reiškia emocijas. Dainavimo sąvokai perteikti vartojama neįvairi leksika. Garsų veiksmažodžių distribucijos analizė parodė, kad junginių su akustinius garso požymius bei emocijas ir / ar emocinį vertinimą reiškiančiais semantiniais partneriais labai nedaug. Ištyrus veiksmažodžių semantinę struktūrą bei leksinę distribuciją nustatyta, kad iš visų akustinių požymių ryškiausias yra intensyvumas. Pasirinkta leksikos analizės metodika padėjo nustatyti kai kuriuos garsus reiškiančių veiksmažodžių semantikos bei funkcionavimo ypatumus ir išryškinti tekste kuriamo garsų pasaulio vaizdą.Reikšminiai žodžiai: Garsinis simbolizmas; Garsų semantika; Leksika; Leksinė distribucija; Literatūrinio kūrinio analizė; Onomatopėja (garsų pamėgdžiojimas); Semantinis laukas; Stilistika; Lexical distribution; Lexicon; Literary text analysis; Lithuanian; Onomatopoeia; Semantic field; Semantics of sounds; Sound symbolism; Stylistics.