Latvių Joninių dainos ir jų vertimo specifika
LTStraipsnyje analizuojamos latvių Joninių dainos ir jų vertimai į lietuvių kalbą. Latvių Joninių dainose vartojama nemažai su apeigomis susijusių žodžių, neturinčių analogų kitose kalbose. Žodynuose tokie žodžiai laikomi etnografizmais ir perteikiami aprašomosiomis konstrukcijomis, o lingvistinėje literatūroje neretai kalbama apie beekvivalentę leksiką arba lakūnas. Straipsnyje pagrindinis dėmesys sutelktas į leksinių vienetų, kurių sudėtyje yra asmenvardis Jānis (Jānu māte, Jānu bērni, Jānu zāles), perteikimo sunkumus vertime. Apžvelgti pavyzdžiai rodo, jog dažniausiai lietuvių vertimuose vartojamas sulietuvintas latviškųjų švenčių pavadinimas Janiai (Janio tėvas, Janių naktis). Ypatinga vieta aptariamoje leksikos grupėje tenka kitam saulėgrįžos šventės pavadinimui: Ligo šventė. Nors jos pagrindą sudarantis veiksmažodis ligot verčiamas įvairiai, vis dėlto pastebima tendencija vengti tokių dainų vertimo apskritai – jų beveik neaptikta. Kaip liaudies dainų refrenas žodis vartojamas sulietuvinta forma lyguo, tik to neatspindi dainų tekstų užrašai bei jų vertimai. Latvių Joninių dainose gausu deminutyvų, kurių vertimas į lietuvių kalbą įvairuoja. Nors tokios darybos žodžiai nėra svetimi lietuvių kalbai, liaudies dainų vertimuose ne visada latviškuosius deminutyvus pavyksta perteikti atitinkamos formos žodžiais. Tačiau ir latvių kalboje deminutyvai nėra vartojami vien tik semantiniais sumetimais – dažnai jų pasirinkimą lemia formalūs ritmikos poreikiai. Taigi ir vertimuose deminutyvinė ar nedeminutyvinė forma pasirenkama norint išsaugoti struktūrinį artimumą originalo tekstui.Reikšminiai žodžiai: Dainos; Joninės; Latvių folkloras; Latvių liaudies dainos; Latvių tautosaka; Leksika; Poetinė kalba; Vertimai; Vertimas; Feast of St John; Latvian folklore; Latvian folksongs; Lettish folklore; Lexis; Midsummer Day; Poetry language; Songs; Translation; Translations.
ENLatvian Midsummer festival's songs and their Lithuanian translations are analysed in the article. Latvian Midsummer songs contain a lot of ritual-related words with no analogues in other languages. In dictionaries, such words are considered as ethnographisms and are presented through descriptive constructions, while in linguistic literature "no-equivalent" vocabulary or lacunas (accidental gaps) are frequently discussed. The article is focused on difficulties when translating the lexical units containing person Jānis (Jānu māte, Jānu bērni, Jānu zāles). Examined examples show that Lithuanised version Janiai (Janis' father, Janes' night) of the Latvian celebrations are usually used in the Lithuanian translations. Special attention in the discussed lexical group is devoted to the name of the solstice celebration: Ligo celebration. Despite the verb ligot forming the nucleus of the combination having many different translations, nevertheless the trend of avoiding translating such songs on the whole is observed - hardly any has been found. As a refrain in the folk songs, the word in Lithuanised form lyguo is used, only it is not reflected in the recorded song texts and their translations. Latvian Midsummer songs have a big number of diminutives, with varying Lithuanian translations. Though words of such formation are found in Lithuanian as well, not always Latvian diminutives can be expressed in the words of appropriate form in the translations of folk songs. But diminutives in the Latvian language are not used for semantic purposes only - formal needs of rhythm frequently determine their choice. Thus, in translations as well diminutive or non-diminutive form is chosen in order to maintain structural closeness to the original text.
