Pragmatinis požiūris į teisę ir jos objektyvumą

LTKritikuojant tradicinį, normatyvistinį teisės apibrėžimą, straipsnyje analizuojama, ar pasiteisina pragmatinės jurisprudencijos atstovų pasiūlytas teisės, kaip teisininkų veiklos, o ne koncepcijų rinkinio, apibrėžimas. Taip pat įrodinėjama, kad, spręsdami bylas, teismai neturėtų aklai pasitikėti Aukščiausiojo Teismo ar kitais autoritetais. Be to, siekiama parodyti, kad dėl savo tekstualumo ir įvairių teisės normų interpretacijų galimybės teisė iš principo negali būti visiškai objektyvi įprasta to žodžio prasme. Tačiau, siekiant išvengti teisėjų manipuliacijų, siūloma praktinė išeitis – plačiai viešinti abejonę keliančius teismų sprendimus, kritiškai diskutuoti dėl jų motyvų ar teisės normų interpretacijų ir siūlyti alternatyvius sprendimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Abejotinų sprendimų skaidrumas; Aukščiausias teismas; Objektyvumas; Teisė; Teisėjas; Tradicinis požiūris į teisę; Law; Lawyer; Objectivity; Supreme Court; Traditional approach to law; Transparency of doubtful judgements.

ENBy criticizing traditional approach to law as normative order, this article analyzes if it is justified the definition of law as the practice of lawyers, which was offered by representatives of the pragmatic jurisprudence. It is also tried to prove in this article that courts should not blindfold rely upon the authority of the Supreme Court or any other authority. Moreover it is tried to show here that due to its textual nature and the possibilities of the different interpretation, law cannot be truly objective. But in order to avoid the judges' manipulations it is offered here the practical issue to leak doubtful judgments, critically discus their motives or doubtful interpretations of rules and propose the alternative judgments. [From the publication]